Icchokas Meras - Lygiosios trunka akimirką, Ant ko laikosi pasaulis
Romane „Lygiosios trunka akimirką“ (1963 m.) veiksmas vyksta Vilniaus žydų gete vokiečių okupacijos metais. Jaunuolis Izaokas patenka į sudėtingą situaciją: jei jis laimės vokiečio siūlomą šachmatų partiją, nebus sušaudyti mažieji geto vaikai, tačiau žus jis pats. Pralaimėjus žaidimą – jis liktų gyvas, bet mirtų vaikai. Izaokas stengiasi sulošti lygiosiomis, siekdamas likti ir gelbėtoju, ir auka. Jo tėvas, pavadintas bibliniu Abraomo vardu, turi sutikti su sūnaus mirtimi, kartodamas genties pradininko tikėjimo aktą. Kiekvieno Abraomo sūnaus ir dukters mirtis romane sudaro atskirą epizodą, kurį atitinka vienas šachmatų ėjimas. Simbolis ir tikrovė pasidaro tolygūs, jų lygiaprasmiškumą patvirtina dviguba personažų rolė. Asmeninių apsisprendimų reikšmė įžvelgiama universalių matavimų plotmėje, kur nepranyksta žmogiškų išgyvenimų intymumas.

Kritikų atsiliepimai

I. Mero dokumentinė apybraiža-romanas-pasakojimas „Lygiosios trunka akimirką“ yra šedevras. Kalba gryna, švari, be epitetų ir be vertinimų, tikra brangenybė.
Paul Giniewski // Le Figaro. 1979 m. sausio 29 d.
Matematiniai loto ir žaidimai
Leidinyje pateikiami įvairūs matematiniai loto ir žaidimai, skirti skaičiuoti mintinai. Autorės siekia sudominti pradinių klasių mokinius matematikos mokslu, ugdyti jų kūrybiškumą, gerinti mintinio skaičiavimo įgūdžius, taikant matematines žaidybines užduotis plėsti ir gilinti mokinių matematines žinias.
Daug dėmesio pamokose mokytojai skiria gabiesiems mokiniams. Šiuolaikiniai pradinukai vis mažiau geba koncentruoti dėmesį, yra labai judrūs bei įnoringi. Šia priemone stengiamasi nediferencijuoti mokinių pagal gabumus, o įtraukti juos į komandinį darbą.
Matematinius loto ir žaidimus siūloma žaisti individualiai, poromis, grupėmis.
Žaidimų korteles reikia sukarpyti. Žaidimo dalyviai išsitraukia po kortelę. Pradeda bet kuris dalyvis. Jis skaito kortelės teiginį, pvz., aš turiu 19, kas turi 2 kartus daugiau. Atsiliepia tas vaikas, kuris turi kortelę su 38 ir 1.1.
Matematiniai žaidimai ypač ugdo mokinių dėmesingumą, lavina atmintį. Priemonė tinka 2-4 klasių mokiniams.
Mėsa yra mėsa. Kiaulienos ir veršienos patiekalai
Mėsa yra mėsa - patenkintas sakydavo lietuvis ūkininkas po sočių pietų. Išties lietuviai neįsivaizduoja savo virtuvės be mėsos. Ir nors pasaulyje plinta įvairios vegetarizmo idėjos, didžioji dalis mūsų tautiečių lieka ištikimi prosenelių mitybos tradicijoms: ir ant kasdienio, ir ant šventinio stalo garbingiausiose vietose puikuojasi mėsos patiekalai.
Šiame leidinyje apžvelgiamos pagrindinės mėsos rūšys, ypač paplitusios Lietuvoje. Knygoje pateikti 51 veršienos ir 78 kiaulienos receptai.
Mišrainės - vitaminų šaltinis
Salotos buvo gaminamos jau prieš 2500 metų. XIX a. net šakniavaisiai: morkos, burokėliai, bulvės, griežčiai ir ankštiniai augalai buvo skirti salotoms, tačiau žali nevartojami. Manyta, kad požemio daržovės nešvarios, todėl jos buvo verdamos. Taip atsirado ypatingas salotų porūšis - mišrainės, gaminamos iš virtų daržovių.
Jau seniai įrodyta, kad daržovės - sveikatos šaltinis. Iš jų organizmas gauna daug vitaminų, mineralinių ir kitokių medžiagų. Šiame, 40 puslapių, leidinyje pateikta apie 90 mišrainių receptų, trumpai pristatomi daržovių, vaisių bei kitų produktų vitaminai.
Morfologija Sintaksė ir skyryba
Leidinys orientuotas į savarankiškai pratyboms ar egzaminui besirengiantį dieninio ar neakivaizdinio skyriaus studentą.
Šios mokymo(si) priemonės paskirtis:
Padėti prisiminti pamirštą informaciją, kuri tikrai svarbi nagrinėjant žodžius kalbos dalimis, skaidant juos reikšminėmis žodžio dalimis ir darybiškai; aptariant sakinį ir aiškinant skyrybą, nagrinėjant sakinio dalimis.
Įspėti studentą, apsaugoti jį nuo galimų žodžio ar sakinio nagrinėjimo klaidų.
Duoti žodžių ir sakinių nagrinėjimo pavyzdžių.
Leidinio pabaigoje pateikta sakinių absolventams, kad šie galėtų orientuotis, ko iš jų bus reikalaujama per kvalifikacinį lietuvių kalbos egzaminą.