Georges Philippe Brabant - Psichoanalizė
Mūsų trumpos išvados siesis su pratarme.
Stengėmės, - suprantama, kiek tai leido mūsų knygos apimtis, - aptarti gana daug psichoanalizės duomenų, kurie padės skaitytojui susidaryti kiek įmanoma tikslesnį psichoanalizės teorijos supratimą. Perskaitęs šią knygą, jis bus geriau informuotas negu iki tol. Bent jau to tikimės. Ir jeigu taip iš tikro bus - mūsų užduotis atlikta.
Kita vertus, vargu ar užvaldys skaitytoją psichoanalizės apreiškimas. Šiuo žodžiu, visada įtartinu mokslo žinias "gaudančiai" ausiai, neįvardijame kokios nors mistinės patirties; tai reiškia, kad susitikimas su pasąmone netikėtai griauna mūsų įsitikinimų bei įpročių tvirtovę. Psichoanalizės teorija - ne vieta panašiam susitikimui. Kaip ir kiekviena teorija, ji efektyviau saugo nuo bet kokio netikėtumo ir rizikos, kai yra tobulesnė, uždaresnė, kai žinomos visos jos užkampiausios vietos.
Į vieną rišlią ir sistemingą visumą sukaupti įvairiuose šaltiniuose ir tyrinėjimuose išbarstytos psichoanalizės sąvokos ir pagrindinės idėjos - toks buvo autoriaus sumanymas, kurį jis puikiai realizavo. Įtaigiai atskleista psichoanalizės specifika per jos santykį su žymiausių Vakarų Europos psichoanalizės kūrėjų - A. Adlerio, C.G. Jungo, O. Ranko, S. Ferenczi, W. Reicho, M. Klein, H. Marcuse's, J. Lacano - koncepcijas ir jų kritiką. Daugiausia dėmesio čia skiriama S. Freudo idėjoms apie individo santykį su visuomene ir kultūra. Knyga parašyta kaip gyvas psichoanalizės šaltinis, žadinantis skaitytojo savianalizės troškimą.
PAŽINTIS - serija nedidelių verstinių knygų, kurias leidžia įvairios leidyklos, remiant Atviros Lietuvos Fondui. Serijoje pristatomos humanitarinių ir socialinių mokslų kertinių temų šiuolaikinės sampratos.
Erich Maria Remarque - Juodasis obeliskas
1923–1924 metai. Nesuvaldomos infliacijos draskoma tarpukario Vokietija. Metas, kai dūžta žmonių likimai, kai klesti tie, kurie pelnosi iš kitų žmonių nelaimių ir mirties.
Dar neatsigavę po Pirmojo pasaulinio karo košmarų, du draugai, Liudvigas Bodmeris ir Georgas Krolis, prekiauja antkapiais ir akmeniniais kryžiais. Kieme stovi dar iš Krolio tėvo įmonės paveldėtas niekam nereikalingas juodas obeliskas, o karo prisiminimus, nuovargį ir vienatvės baimę jauni vyrai mėgina išblaškyti įvairius malonumus siūlančiose įstaigose bei laisvo elgesio merginų glėbyje.
Tačiau Liudvigas jaučia, kad ciniška prekyba antkapiais ir lengvai pasiekiami malonumai užgožia daug svarbesnius dalykus. Jis ima vis labiau ilgėtis tikrų jausmų ir giminingos sielos, kuri padėtų atgimti naujam gyvenimui. Sutikus gražią, trapią ir subtilią Izabelę, gimsta viltis, kad Liudvigo svajonėms galbūt lemta išsipildyti...
David Ignatius - Melo pinklės
Nepasitikėk niekuo. Apgauk kiekvieną.

Hofmanas šį kartą paprašė gana keistos paslaugos. Reikėjo baltaodžio, beveik šešių pėdų ūgio vyro, pakankamai raumeningo, kad būtų panašus į tipišką karininką. Tačiau neturėtų būti per daug raumeningas, kad neatrodytų kaip pertempta styga. Idealus kandidatas turėtų būti neapipjaustytas. Ir negyvas.

Su neprilygstamu šių dienų slaptųjų tarnybų veiklos išmanymu ir aukščiausios klasės detektyvo rašymo talentu, Washington Post redaktoriaus pavaduotojas Davidas Ignatius sukūrė vieną iš geriausių šnipų trilerių apie pasaulį po rugsėjo 11-osios. Subtiliai pindamas sudėtingą siužeto liniją apie spąstus spąstuose, Ignatius pasakoja apie Irake sužeistą idealistą CŽV agentą Rodžerį Ferį, kurį perkelia dirbti į Jordaniją.
C S Forester - Mičmanas Hornbloueris
Neįtikėtinai įdomi istorija prasideda 1794 m., kai liesas, nedrąsus, išblyškęs, aiškiai sergantis jūros liga Horacijus Hornbloueris atvyksta į pirmąjį savo laivą. Niekas šiame septyniolikmetyje nebūtų įžvelgęs būsimojo jūros didvyrio. Tačiau jaunuolis pasirodo besąs ir protingas, ir anaiptol ne bailys. Jis gerai išmano navigaciją, yra garbingas ir gindamas savo garbės supratimą, drąsiai įsivelia į gyvybei pavojingą dvikovą. O visų svarbiausia – jam sekasi.
Proga parodyti savo sugebėjimus pasitaiko greitai: septyniolikos metų jauniklis su keturiais patyrusiais jūreiviais, klausančiais jo įsakymų, gauna užduotį į anglų uostą nuplukdyti apgadintą prancūzų brigą su belaisviais. Situacijos, kur reikalinga daug didesnė patirtis, daug didesnis autoritetas ir garsesnis balsas, tiesiog persekioja jaunąjį mičmaną. O tuo metu Anglija veliasi į Napoleono karus ir niekas nėra tikras nei dėl savo dabarties, nei dėl ateities: per valandą nugalėtojai gali virsti belaisviais ir atvirkščiai. Tačiau šis Fortūnos numylėtinis įrodo, kad jo laukia šviesi ateitis. Net tuomet, kai patenka į ispanų nelaisvę: ir ten jo garbė bei drąsa nelieka nepastebėta…
Beata Nicholson - Metai Beatos virtuvėje
Pernai su receptų knyga „Beatos virtuvė“ debiutavusi žurnalistė Beata Nicholson akimirksniu užkariavo skaitytojų širdis, pirmosios knygos tiražas per metus buvo pakartotas keturis kartus. Šiemet į savo gerbėjų virtuves Beata grįžta su antrąja knyga „Metai Beatos virtuvėje“. Storesne, gausesne, sodresne. Tačiau, be abejonės, joje liko tai, už ką Beata pelnė pripažinimą, – aiškūs ir tikslūs receptai, pagal kuriuos visada viskas pavyksta, smagios kulinarinės istorijos ir spinduliuojanti meilė tam, ką daro.

Knygoje „Metai Beatos virtuvėje“ autorė keliauja per keturis metų laikus ir jiems būdingas šventes. Šį kartą su skaitytojais ji dalijasi tuo, ką pati gamina per Kalėdas ar Velykas, kuo artimuosius džiugina per gimtadienius ar savaitgalio vakarais. Ir primena, jog šiems skanėstams pagaminti ne visados būtinos ypatingos progos... Tiems, kas su pirmąja Beatos knyga pradėjo gaminti, antroji suteiks įkvėpimo naujiems kulinariniams išbandymams.
Algimantas Liekis - Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga
Apie Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykius paskelbta daug mokslo ir populiarių darbų.
Daugeliui lenkų istorijos tyrėjų, žvelgiančių į tuos laikus, kai Lietuva susijungė su Lenkija, pro savo tautos ir valstybės prizmę, - tai klestėjimo ir didybės laikai, tačiau lietuviams – jų valstybės ir pačios lietuvių tautos žlugimo metai. Lietuvių beveik nenagrinėta, ar Lietuvai tokia sąjunga su Lenkija iš viso buvo būtina.
Kas lėmė Lietuvos ir Lenkijos sąjungą ir ką iš tos sąjungos laimėjo lietuvių tauta ir jos sukurta valstybė, kiek buvo ir yra pagrįstos lenkų šovinistų pretenzijos į Rytų Lietuvos žemes? Į šiuos ir daugelį panašių klausimų atsako istorikas dr. Algimantas Liekis.
Knyga parengta remiantis archyviniais ir literatūriniais šaltiniais, praturtins ne tik pažinimą, bet ir padės mokslininkams, politikams, mokytojams ir visiems kitiems, kurie domisi lietuvių ir lenkų santykiais, padės ir pačiai lenkų “tautinei mažumai” suvokti, kas ji buvo ir yra lietuvių žemėse, Lietuvos valstybėje.