Nijolė Marcinkevičienė - Metai už stalo
Lietuvių virtuvė glaudžiai susijusiu su metų laikais. Seniau lietuviai mėgavosi patiekalais iš šviežių produktų, išaugintų ar padarytų savame ūkyje, ir visokių gamtos gėrybių. Tai buvo įprasta ir tikra. Deja, dabar natūralų skonį baigiame pamiršti, nes maitinamės maistu, turinčiu daug sintetinių priedų.
Nuo šiol siūlome gaminti visai kitokius patiekalus: natūralius, ekologiškus ir paprastus! Knygoje "Metai už stalo" - tradiciniai lietuvių valgiai, nesudėtingi jų receptai, autentiška etnografinė medžiaga, mūsų kalendorinės šventės, ritualai, atgaivintos senosios mitybos tradicijos.
"Dar vienas dalykas, mane itin nudžiuginęs šioje knygoje - čia pilna receptų, pagal kuriuos patiekalai gaminami ne ant viryklės ar orkaitėje, bet senoviškai: krosnyje, pelenuose, molyje, žarijose, ant laužo. Tikiuosi, kad gaminimas naudojant gyvą ugnį šiais laikais vėl ims atgimti."
Kulinaras Giedrius Vilpišauskas
Haruki Murakami - Avies medžioklė
Hipnotizuojantis pasakojimo ritmas skaitytoją įsuka į nereikšmingais buitiniais štrichais piešiamą niūraus trisdešimtmečio gyvenimą, kuris staiga apsiverčia aukštyn kojom, mat atsiranda draugė, kurios atidengtos ausys žadina beveik mistišką aistrą. Iš praeities išnyra draugas, kurio nuotrauka išveda iš pusiausvyros vieną didžiausių Japonijos verslo ryklių. Paskui į sceną įžengia dėl avių pamišęs profesorius, o viską vainikuoja nuošaliame Hokaido kalnų slėnyje pasirodęs Žmogus Avis.
Haruki Murakami (gim. 1949) – vienas svarbiausių postmodernistinės literatūros kūrėjų. Jo kūriniai vertinami ir interpretuojami itin skirtingai: jie priskiriami net prie fantastinių ar mitologinių romanų, romanų-alegorijų, antiutopijų. Rašytojo kūrybai didelę įtaką padarė Vakarų muzika ir literatūra.
Klas Ostergren - Gangsteriai
Romanas „Džentelmenai“, išleistas 1980-aisiais (liet. 2009 m.), tapo didžiuoju rašytojo proveržiu. Jo naujasis romanas „Gangsteriai“ tęsia istoriją ten, kur ji baigėsi „Džentelmenuose“. Gimsta svaiginantis ir klaidus pasakojimas apie saviapgaulę, kuri susieja ir išskiria du žmones, apie lemtingą susitikimą Vienoje bei vietovę, nepasiekiamą radijo bangų, toli už elektros linijų, apie nelegalius ginklų sandorius bei apie rožę, vadinamą Fleur du mal, kuri žydi gausiai ir vėlai. Praėjus dvidešimt penkeriems metams šis pasakojimas perkelia mus iš aštuntojo dešimtmečio pabaigos į šias dienas, į naują situaciją, kurioje pasakotojas gali viską apžvelgti ir susidaryti perspektyvą apie tai, kas įvyko iš tikrųjų. Taip užbaigiamos dvi istorijos apie keistus žmones, keistą meilę ir keistą tiesą.
Petras Bražėnas - Juozo Apučio kūryba
Petras Bražėnas mokėsi trečiame kurse, kai pirmą kartą į rankas paėmė Juozo Apučio knygą. Nuo to laiko taip susižavėjo šiuo autoriumi, jog daugiau nepraleido nei vienos knygos, parašytos J. Apučio.
Tai monografija apie Nacionalinės premijos laureatą Juozą Aputį. Knygos autorius aptaria dramatišką ir komplikuotą rašytojui tekusį laiką, ryškina kultūrines ir humanistines J. Apučio aspiracijas.
Alphonso Lingis - Bendra kalba paskiri balsai
„Pavojingos emocijos“ (2002) bei keliolikos veikalų anglų kalba, tarp jų „The Imperative“ (1998), „Trust“ (2004), „Body Transformations“ (2005), „The First Person Singular“ (2007), „Violence and Splendor“ (2008) autorius. Pasaulyje jis taip pat žinomas ir kaip puikus prancūzų filosofų Maurice’o Merleau-Ponty ir Emmanuelio Levino knygų vertėjas į anglų kalbą. Alphonso Lingis savo tekstuose mintis išsako paprastai, įdomiai interpretuoja pamatinius filosofijos veikalus, aprašo skirtingų kultūrų patirtis.
Knygą „Bendra kalba, paskiri balsai“ sudaro tekstai, parašyti remiantis 2003 metais Vilniuje skaitytų paskaitų ciklu. Paskaitose svarstomi pasitikėjimo, pagarbos, tarpasmeninės komunikacijos ir kiti aktualūs naujosios praktinės filosofijos klausimai.
Stefan Spies - Kūno kalba
Poveikį žmonėms 93 proc. lemia kūno kalba ir balsas. Naudokitės šiuo turtu, tobulinkite savo elgesį darbe. Kūno signalus valdo mintys, o ne išoriniai dirgikliai, todėl tik vidinis nusiteikimas padeda įtikinamai ir savitai reikštis darbe bei asmeniniame gyvenime. Knygos paskirtis - išmokyti skaitytoją pasitikėti savim ir tinkamai elgtis profesinėje aplinkoje. Kūno kalbos interpretacija bus vertinga tuomet, kai išmoksite suprasti net menkiausias užuominas: sąmoningai tyrinėdami kitų asmenų kūno kalbą, visko nesužinosite, bet galite sužinoti daug...
Julien Offray de Mettrie - Žmogus mašina
Naujųjų laikų filosofija iškėlė problemą, jog gamtos mokslai turi aiškinti ir patį žmogų. Atskleisti žmoguje viešpataujančius gamtos dėsnius buvo vienas iš svarbiausių to meto mokslo ir filosofijos uždavinių. Tad garsaus to meto prancūzų mokslininko, filosofo ir ateisto Julien Offray de La Mettrie (1709–1751) teiginys, jog visatoje egzistuoja tik materiali substancija ir žmogus yra tobuliausia jo dalis – buvo laikmečio iškeltas uždavinys, sukūręs atitinkamas prielaidas jam spręsti. Garsiausiame savo veikale „Žmogus-mašina“ materializmo atstovas Julien Offray de La Mettrie (Žiuljenas Ofre de Lametri) neigė sielos ir kūno dualizmą, pristatė žmogaus, veikiančio kaip fizinis mechanizmas, metaforą.
Kūrinyje dėstomos idėjos šių dienų filosofinės minties kontekste gali atrodyti pasenusios ar net naivios. Ir vis dėlto J. O. de La Mettrie pateikta žmogaus-mašinos idėja išlieka įdomi savo marginalumu.
Kęstutis Kasparavičius - Meškelionė
Artėjant gražiausiai metų šventei Kalėdoms, Meškinų šeimyna leidžiasi į stebuklingą kelionę aplink pasaulį, kad aplankytų kalėdine ruoša užsiėmusius tolimiausių ir keisčiausių kraštų giminaičius: poledinės žūklės mėgėjus baltuosius lokius šiaures ašigalyje,linksmas švelniakailes koalas kaitriojoje Australijoje, paslaptingos pliušinių meškiukų karalystės gyventojus ir švaruolius Didžiosios Lokės žvaigždyno lokiukus.
Kęstutis Kasparavičius – garsus grafikas, knygų iliustratorius, vaikų rašytojas. Jo kuriami spalvingi, smulkiai išpiešti paveikslėliai kaskart seka vis naujas istorijas kiekvienam, kas ryžtasi pažvelgti atidesniu žvilgsniu, ir kviečia mažąjį skaitytoją drąsiai kilti oro balionu į beribes vaizduotės padanges.
Kęstutis Kasparavičius - Mažoji žiema
Ar žinote, kad namai mieste kartais irgi nori pasimankštinti kojas? Įsivaizduokite, kad vieną dieną jie išsirausia su visais pamatais iš žemės ir nueina... pasilinksminti.
Miesto Rotušė patraukia žiūrėti filmo į Kino teatrą. Deja, šis vaikosi niekaip negalinčią pasprukti nuo gerbėjų Saldumynų krautuvėlę. Net senučiukė Bažnytėlė neištveria ir nutapsena prie tvenkinio parke pasižiūrėti savo atvaizdo vandenyje...
Ir tai tik viena iš dešimties neįtikėtinų istorijų, kurių autorius Kęstutis Kasparavičius yra neprilygstamas stebintojas, neįmanomų dalykų išradėjas, nenuilstamas išminties ieškotojas. Jo padedami, štai jau keletas metų į pasaulį mokomės žvelgti kitaip – lėčiau, atidžiau, išradingiau!