Reinaldo Arenas - Kai Ateis Naktis - 2012Visada maniau, kad niekinga maldauti gyvenimo. Jei negali gyventi kaip trokšti, tuomet neverta gyventi. (p. 5)

Mes, kubiečiai, dvidešimt metų kentę klaikiausią persekiojimą, negalime rasti ramybės jokioje pasaulio vietoje. Amžiams paženklinti kančios, juntame ryšį tik su perėjusiais tą pačią ugnį. (p. 295)

Rašytojo Reinaldo Arenas (1943-1990) vardas atklydo iš idėjiškai ir fiziškai toli esančios Kubos salos – čia augo ir subrendo vienas garsiausių Kubos poetų ir prozininkų, ir neslėpdamas homoseksualumo, greit tapo Kastro režimo nemėgiamu asmeniu. Siautulingą gyvenimą, kūrybą ir konfrontaciją su režimu Arenas aprašo autobiografijoje „Kai ateis naktis“. Paprastas, pagaulus ir nuoširdus pasakojimas priverčia skaitytoją iš nepadoriai arti pamatyti Kubos rašytojo gyvenimą uždaroje, konservatyvioje saloje, ir, kaip pažymi knygos anotacija, kartais pasijusti nepatogiai.
Motiejus Valančius - Palangos Juzė - 1977Žymiausias M.Valančiaus grožinis kūrinys - apysaka "Palangos Juzė". Apysaką sudaro keliaujančio kaimo siuvėjo Juzės Viskantos, sugrįžusio iš ilgos kelionės po Žemaitiją ir Aukštaitiją į savo tėviškę, pasakojimai apie aplankytąsias vietas ir jų gyventojus. Juzė pasakoja 13 vakarų; apysaka turi tiek pat skyrių. Kiekviename skyriuje aprašinėjamos atskiros Lietuvos vietovės, žmonių buitis ir papročiai.

"Palangos Juzė" yra tarsi pirmasis Lietuvos geografijos bei kultūros vadovėlis, parašytas beletristine forma. Čia pasakojama apie įvairių Lietuvos vietų gamtą, vaizduojama valstiečių buitis bei papročiai. "Palangos Juzėje" ypač daug pateikiama etnografinės ir tautosakinės medžiagos. Apysakoje plačiai aprašyti senoviniai aukštaičių ir žemaičių vestuvių papročiai, daug liaudies žaidimų, dainų.

"Palangos Juzės", kaip ir kitų M.Valančiaus kūrinių, stilius pasižymi konkretumu, dinamiškumu, gausiais komizmo elementais, liaudišku kalbos sodrumu.
Mor Jokai - Turtingi Skurdžiai - 1995Jauna grafaitė Amelija, degdama neapykanta visam aristokratų pasauliui, o pirmiausia neištikimam sužadėtiniui ir tikrajai savo motinai, paveržusiai jos mylimąjį, palieka rūmus ir išvyksta į miestą. Pasivadinusi kitu vardu, grafaitė pradeda dirbti siuvėja ir sąžiningu darbu pelnosi duonos kąsnį. Ji gyvena tarp skurdžių, bet turtingos dvasios žmonių. Mergina nepalūžta. Likimas dar lėmė jai sutikti didelę meilę ir motiną, bet motinos mergina išsižada.
Michel Houellebecq - Žemėlapis ir Teritorija - 2013Pagrindinis romano veikėjas Jedas Martinas yra menininkas, pripažinimo sulaukiantis po savo fotografijų serijos apie įvairias įžymybes, tarp kurių – ir rašytojas, vardu M. Houellebecqas. Vėliau Jedas policijai padeda išnarplioti siaubingą nusikaltimą, paliekantį neišdildomą pėdsaką visų, susijųsių su nuskaltimu, atmintyje. Tačiau po jaudinamo ir neramaus gyvenimo, palaidojęs savo tėvą ir sendamas pats, Jedas vis dėlto atranda ramybę ir tampa brandus vidumi. Šio romano pasakojimas konstruojamas įtraukiant daugybę spalvingų personažų ir intriguojančių siužeto vingių, puikia literatūrine kalba gvildenami sudėtingi žmonių santykiai ir meno statuso problematika.
Marlo Morgan - Dykumos Balsai - 2011Ši knyga – dėmesį prikaustantis pasakojimas apie amerikietės Marlo Morgan keturių mėnesių dvasinių ieškojimų ir atradimų kelionę po Australijos dykumą. Pakviesta nedidelės aborigenų klajoklių genties į susitikimą, knygos autorė net nenujautė, kaip tai pakeis jos gyvenimą.

Marlo kruopščiai ruošėsi susitikimui: naujas šilkinis kostiumėlis, šventinė palaidinė, aukštakulniai bateliai... Greitai šie asmeniniai daiktai, kaip ir dokumentai, pinigai, laikrodis – viskas atsidurs ugnyje, o ji pati neturės jokio kito pasirinkimo, tik priimti iššūkį ir leistis į kelionę su Tikraisiais žmonėmis save vadinančia aborigenų tauta.

Kelionės metu autorė nenustojo stebėtis pati savimi: kas galėjo pagalvoti, kad kada nors ji mėgausis gyvatės mėsa ar keptų skruzdžių skanėstu bei miegos po atviru dangumi atšiaurioje dykumoje? Tačiau labiausiai ją nustebino tai, kad šioje žemėje egzistuoja tauta, gyvenanti visiškoje harmonijoje su gamta, mokanti gydyti žaizdas be medicininių įrankių, gebanti bendrauti mintimis, o, svarbiausia, išlaikiusi papročius ir vertybes, kuriomis mielai norėtų pasidalinti su mumis – Pakeistaisiais žmonėmis.

Tai pasakojimas apie drąsią moterį, keliavusią su aborigenų gentimi ir atskleidusią jų gyvenimo vertybes bei išmintį. Svarbiausia žinia, kurią jie norėtų perduoti moderniai visuomenei – dar ne vėlu išgelbėti mūsų pasaulį nuo visiško sunaikinimo, jei tik mes išmoksime gerbti visas gyvas būtybes ir gyveni harmoningai su žeme.
M. L. Stedman - Švyturys Tarp Dviejų Vandenynų - 2013Tomas Šerbernas gauna švyturio prižiūrėtojo darbą ir su jaunute žmona Izabele apsigyvena vienoje iš Australijos salelių. Vienintelis jųdviejų ryšys su krantu ir kitais žmonėmis – keturis kartus per metus atplaukiantis krovininis laivas.

Tomo ir Izabelės gyvenimas saloje teka ramiai, laimę temdo vienintelis dalykas – juodviem niekaip nepavyksta susilaukti kūdikio.

Ir tada, kai Izabelė beveik praranda viltį, vieną rytą išgirsta... kūdikio verksmą: paaiškėja, kad vandenynas atplukdė valtį, kurioje juodu aptinka negyvą vyriškį ir gyvą trijų mėnesių vaikelį...

Izabelei su Tomu teks priimti nelengvą sprendimą: paklusti protui bei įstatymui ir bandyti surasti mirusio vyro ir kūdikio artimuosius ar klausyti širdies ir mergytę pasilikti sau.

Jie apsisprendžia. Bet nė nenumano, kaip labai šis sprendimas pakeis jų pačių, mergytės ir jos artimųjų likimą...
Liudmila Ulickaja - Sonečka - 2005Nuo vaikystės Sonečka panyra į literatūrinę nirvaną: Natašos Rostovos kančia iš „Karo ir taikos” Sonečkai yra tikresnė už supančią gūdžią Rusijos pokario tikrovę. Geniali skaitytoja Sonečka sutinka grižusį iš Sibiro tremties, pasaulyje pripažintą rusų dailininką.

Įžymaus ir bohemiško Roberto Viktorovičiaus ir provincijos bibliotininkės Sonečkos gyvenimai susilydo į vieną: Maskva, kur gimsta ir užauga Tania, Roberto Viktorovičiaus senatvė, aplankantis kūrybinis įkvėpimas ir aštuoniolikmetė nimfa Jasia, galiausiai mirtis… bet gyvenimas tęsiasi.

Tikros istorijos perpasakoti neįmanoma... „Sonečka – paslaptingo ir kartu visiškai „eilinio“ gyvenimo istorija, kuri mums lieka nebyli tol, kol patys nepabandome jo „išgyventi“.

O kas gi gyvenime dar svarbiau? Tikriausiai tai, kas neįvardijama, kas neišsakoma, ir, atrodytų, priklauso tik mums patiems...
Lawrence Durrell - Aleksandrijos Kvartetas. Montolivas - 2005
Lawrence’as Durrellas (1912–1990) – airių kilmės britų romanistas, poetas ir kelionių knygų autorius. 1957–1960 m. pasirodžius Aleksandrijos kvartetui, keturių romanų ciklui, kurį sudaro Džastina, Baltazaras, Montolivas ir Klėja, L. Durrellas iškart buvo pripažintas vienu įdomiausių ir iškiliausių nūdienos rašytojų. Keturių romanų ciklas, kaip rašo pats autorius, skirtas įvairiems modernios meilės aspektams, nukelia skaitytoją į kerinčią ir nepamirštamą Aleksandriją. Trys iš keturių romanų pateikia tuos pačius įvykius vis kitu požiūriu. Džastinos herojus L. G. Darlis stebi savo draugų, mylimųjų ir pažįstamų santykius mistiškoje, skirtingu istorinės, religinės ir kultūrinės patirties sluoksniu prisodrintoje Aleksandrijoje. Baltazare to paties vardo herojus reinterpretuoja emocingą bičiulio versiją filosofo ir intelektualo akimis. Montolivas, trečiasis tetralogijos tomas, iš kitų išsiskiria tradiciškesniu trečiojo asmens pasakojimu, dramatine intriga ir įvykių raida. Ketvirtasis, Klėja, nukels į kiek vėlesnius laikus, parodydamas, kaip veikėjų likimai klostėsi po kelerių metų.
Montolivo trečiajame skyriuje rašytojas pateikia apsnigtos ir sustingusios Rusijos vaizdą. Matyt, dėl tokio pasažo šiam trečiajam Aleksandrijos kvarteto romanui sovietmečiu ir buvo lemta dulkėti Vilniaus universiteto bibliotekos specfonde, kur jo negalėtų pasiekti smalsi filologo akis...