Kasdien žmogus ką nors gauna ir ko nors netenka. Su patirtim didėja
mūsų meilė, neapykanta, abejonės. Aštriau pradedame justi, kur esame nuoširdūs patys ir kiti, kur esame tikri, o kur vaidiname — ir gyvenime, ir kūryboje. Vienišumo valandą, akistatoj su savimi, ypač junti tikrumoir tiesos alkį...

Apysakos: Klajojantis smėlis, Žiaurūs žaidimai, Džiazo vežimas, Atspindžiai jūros veidrody, Šmėkla. Apysakose autorius svarsto žmogaus vietos visuomenėje klausimus,iškelia žmogaus etinę,moralinę atsakomybę už savo poelgius.

Trečioji R. Lankausko kūrinių serijos knyga. Ją sudaro keturi romanai. Romane „Vidury didelio lauko“ autorius rodo karo beprasmiškumą, fizines ir moralines traumas, kurias patiria tiek kariai, tiek žmonės, tiesiogiai nedalyvaujantys kare.

Kitų trijų romanų pagrindiniai herojai - inteligentai, pergyvenantys sunkią dvasinę krizę, tačiau neprarandantys žmogiško orumo, ieškantys jėgų pradėti naują gyvenimą.

Epinis romanas su sakmės, legendos elementais. Jame, pratęsiant romano "Sėjėjai" siužetines linijas, konkretizuojant kai kurias apysakos "Lemties broliai" idėjas, vaizduojamas Užnemunės gyvenimas - Menčtrakio praeitis ir dabartis. Įvairių epochų, įvairių kartų žmonių likimai atskleidžiami greta, vienu srautu. Kūrinį galima laikyti ir "romanu romane", tai lyg Karaliaus Rudvalio sūnaus Gedimino vizijos. "Kartos" - apibendrinamoji trilogijos apie Menčtrakį dalis.

Apsakymai apie berniuko gyvenimą.

Antroje jauno prozininko knygoje vaizduojamas Lietuvos valstiečių gyvenimas prieš 1863 m. sukilimą.

Pūga juosmenį siekiančiu kilimu užkloja snaudžiantį Bavarijos Alpių kaimelį ir įkalina visus namuose tą vakarą, kai pastorius įsitikina suvalgęs užnuodyto maisto. Jausdamas, kaip paralyžius kyla kūnu, šventikas paskutinėmis valios pastangomis grįžta į bažnyčią ir nubraižo šerkšne paslaptingą ženklą...
Išsiaiškinti, ką reiškia apvestas lotyniškas užrašas ir kas užnuodijo šeimininkės paliktas spurgas, imasi pastoriaus sesuo su budeliu Jakobu Kuizelu, sumania jo dukra Magdalena ir jos garbintoju, gydytojo sūnumi Simonu. Kelių mįslių įminimas atves tyrėjus pas senovės tamplierius ir tariamą ordino lobį. Vis dėlto ne jie vieninteliai ieško legendinių turtų. Nuolat ant kulnų lipa pavojingi ir paslaptingi, lotyniškai šešėliuose besikuždantys vienuoliai, kurie palieka našlaičių kvapą ir aukų kūnus...

„Vilniaus plovas“ – ne kulinarinė knyga. Ne nusilenkimas Ričardui Gaveliui. Tai lietuviškas šnipų romanas, istorinis detektyvas. Neįtikėtinas, bet tikras žemaičio Jono Prospero Vitkevičiaus gyvenimas – ne blogesnis už Štirlico ar Džeimso Bondo. Tik neįtikėtinos istorijos vyksta ne Vokietijoje ar JAV, o Lietuvoje: prasideda Kražiuose, o baigiasi Kabule ir Sankt Peterburge. Slaptosios draugijos. Tomas Zanas, Adomas Mickevičius, filomatai, filaretai ir Juodieji broliai. Caro žandarai ir Orsko tvirtovė. Lietuva, Rusija ir Afganistanas. Tremtis ir stulbinama karjera. Diplomatinės intrigos ir fatališka moteris... Ir, žinoma, sąmokslas. Lietuvis Didžiajame žaidime. Įvykiai susipynę į kamuolį, kurį išpainioti padės pasakotojo talentas ir intelektas.

Antrasis papildytas ir pataisytas 1978 m. išėjusio romano leidimas. "Gerumo kaina" - kūrinys apie šeštojo dešimtmečio Lietuvos kaimą ir miestą, apie besiformuojančią naująją inteligentiją, apie prieštaravimą tarp abstrakčiai suvokto idealo ir realios tikrovės.

Romano centre - kaimo moters Bronės Gintalienės likimas. Romane atsispindi pokaris, kolektyvizacija, pirmieji kolūkio gyvenimo metai.

Labiausiai autoriui rūpi moters valstietės gyvenimas, meilė naujai sutiktam žmogui, nusivylimai ir džiaugsmai, rūpestis dėl vaikų likimo.