Autorius gimė Vladivostoke, jo vaikystė prabėgo Tokijuje. Grįžęs į Maskvą užsiėmė literatūrine veikla. Jo kūriniuose - pagrindinis žanras- politinis detektyvas, pagrįstas faktine medžiaga. Knygą sudaro apysakos: "Vaiduoklių mokykla", "Kobra po pagalviu", "Perskaičius sudeginti".

Įyraukiantis romanas.

Ši dokumentinė apysaka pasakoja apie vokiečių okupaciją Odesoje.

Tai knyga apie nepaprastai drąsų, išradingą ir atsidavusį tarybinį žvalgą ir kitus „nematomo fronto karius“.

Detektyvinio romano siužetas patrauklus, ne visai tradicinis. Tardytojas Harijas Dauka, narpliodamas iš pažiūros paprasto nusikaltimo bylą, aptinka gilios ir skaudžios tragedijos šaknis.

Rašytojas nušviečia labai svarbią istorinio lūžio epochą Rytų Europoje. Kaip tik tuo metu, baigiantis XIV a., tarptautiniuose Rytų Europos santykiuose prasidėjo svarbūs ir sudėtingi reiškiniai, vėliau turėję lemiamos įtakos visam istorijos procesui. Svarbiausieji veikėjai - rusų jūreivis ir lietuvio pagonių žynio duktė - eiliniai žmonės, nuoširdūs, kilnūs ir teisingi. Visą jų elgesį sąlygoja patriotinė pareiga, žmoniškumas, neapykanta prievartai ir užuojauta bedaliams ir pažemintiesiems. Užtat jie stovi grobikiško Teutono ordino priešų pusėje, palaiko tuos, kas negailestingai su juo kovoja.

Nyderlandai, 1672-ieji. Šalį krečia politinių įvykių karštinė. Netikėtai į audringų įvykių verpetą įsukamas ir jaunas Dordrechto gėlininkas Kornelijus, kurio didžiausia gyvenimo svajonė – išvesti naują tulpių rūšį, – juodąją tulpę.

Intrigos ir pavydas, išdavystė, kalėjimas ir, pagaliau, svaiginanti meilė gražuolei kalėjimo prižiūrėtojo dukrai Rozai bei svajonių išsipildymas – visa tai teks patirti kukliam ir doram olandui Kornelijui van Berlė.

1850 m. parašyta „Juodoji tulpė“ – viena paslaptingiausių A. Diuma knygų, išskirtinė šio rašytojo kūryboje.

Garsus žymaus amerikiečių rašytojo romanas vaizduoja amžiną pagrindinių pasaulėžiūrų – idealizmo ir materializmo – kovą.

Knygoje pateikiami pasakojimai apie karo metu vykdytas užduotis ir dydviriškus nutikimus.

Romanas.

Lenkijos ir Švedijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza žygiuoja iš Lenkijos į Švediją tramdyti savo dėdės hercogo Karlo Vazos, apsiskelbusio Švedijos karalystės valdytoju.

Lietuva, sustabdžiusi rusų ekspansiją į Pabaltijį, sukūrusi vieną pažangiausių teisinių valstybių anuometinėje Europoje, kupina vilčių, jėgų, energijos, dvasios pakilimo – Lietuvos valstybės suklestėjimui, rodos, nebėra jokių kliūčių. Deja, Z. Vaza Švedijoj ne tik pralaimi, bet ir išprovokuoja švedų antplūdį į Livoniją. Lietuvai prasideda naujų didelių nelaimių ilgi dešimtmečiai.