Eglė Borutaitė-Makariūnienė - Susitikimai Su Kaziu Boruta - 2005Rašytojai, kritikai, dailėtyrininkai, bendraamžiai ir giminaičiai įtaigiai pasakoja apie tai, kokį įspūdį darė jiems Kazys Boruta, neeilinė asmenybė. Knygos sudarytoja Eglė Borutaitė-Makariūnienė medžiagą rikiuoja taip, kad rašytojo asmenybė skleidžiasi pamažu. Ypač išryškėja jo neramus būdas, nepakanta apgaulei, prievartai, įvairaus pobūdžio neteisybėms. Nors tekstuose apie kūrybą užsimenama tik prabėgomis, bet Kazio Borutos svarbiausieji darbai, maištingosios eilės, romanai ,,Baltaragio malūnas”, ,,Mediniai stebuklai“, ,,Sunkūs paminklai“, ,,Jurgio Paketurio klajonės“ vienaip ar kitaip aptariami. Visų Lietuvos valdžių kalintas, niekur nenulenkęs galvos šis titaniškos prigimties kūrėjas tebėra aktualus ir šiandien. Knygos medžiaga turėtų būti ypač svarbi jauniems žmonėms, kurie okupacijų ir įvairių praėjusio šimtmečio kataklizmų nėra patyrę.
Gediminas Jankus - Ir Dievas Sukūrė Moterį - 1995Knyga apie populiarią šešto-aštunto dešimtmečių aktorę sudomis ir jauną ir seną. Bridžitos Bardo ir apsukrių kino organizatorių dėka gimė reiškinys, vadinamas autentišku moters mitu, kurio nebuvo prancūzų kine. Erotiška, žavi, jokių moralės normų nepripažįstanti mergina išreiškė savo kartos maištingą dvasią, padarė įtaką visai tuometinei kultūrai ir madai. Talentingosios aktorės filmai ir dabar teberodomi, nors pati ektrano žvaigždė užsidariusi gyvena "savo vienuolyne" ir augina kates bei šunis...
Jonas Linkevičius - Su Volungėlės Plunksna - 2003Literatūros tyrinėtojo Jono Linkevičiaus apybraiža apie žinomo poeto Martyno Vainilaičio gyvenimą ir kūrybą. Apybraižą sudaro trys dalys. Pirmoji dalis skirta poeto šeimai, jo vaikystei ir jaunystei. Antrojoje - apžvelgiamas studijų laikotarpis, kūrybinio darbo pradžia bei aptariama poezija vaikams. Trečioji dalis skirta M. Vainilaičio eiliuotoms pasakoms.

Knygoje spausdinama daug nuotraukų iš poeto gyvenimo bei jo knygų iliustracijų.

Knyga skiriama Martyno Vainilaičio septyniasdešimtmečiui.
Ignas J. Šeinius - Raudonasis Tvanas -1953Tarpukario Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, rašytojo Igno Šeiniaus (1889–1959) knyga „Raudonasis tvanas“ atveria vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. Leidinį papildo keli šimtai archyvinių nuotraukų, kurių dalis publikuojama pirmą kartą.
1939 m. spalį, pagal Molotovo-Ribentropo paktą iš sovietų atgavusi Vilnių, Lietuva kartu įsileidžia ir Raudonosios armijos karius. Prasideda krašto bolševikinimas. Šalyje nestabdomai sklinda sovietų propaganda, spaudžiant Maskvai keičiami įstatymai, nebaudžiamai veikia suaktyvėjęs komunistinis gaivalas, intensyviai klojami pamatai Lietuvos prijungimui prie Sovietų Sąjungos. 1940 m. birželio 15 d. įvyko Lietuvos okupacija, į kraštą įžengė daugiau nei 200 tūkst. sovietų karių, o liepos mėnesį į Kremlių nusiųstų „liaudies delegatų“ prašymu Lietuva inkorporuojama į SSRS.
„Raudonasis tvanas“ – tai ne tik Lietuvos kaip valstybės, bet ir paties autoriaus vidinė drama.
I. Šeinius aprašo, kaip naikinta Nepriklausomybė, gniaužtas lietuviškas patriotizmas, pakeičiant jį sovietiniu, brukti svetimi lozungai ir gyvenimo būdas. Lietuvai atsidūrus už geležinės uždangos prasidėjo visuotinio sekimo, suėmimų, susidorojimų banga. „Raudonasis tvanas“ – iškalbingas tų baisių įvykių liudininkas.
Herkus Kunčius - Gaidžių Milžinkapis - 2004Jau šeštajame autoriaus romane ribos tarp pažįstamo šiuolaikinio pasaulio, istorijos miglose paskendusių chanatų, dabarties ūkanose ryškėjančių gėjų, transseksualų ir net heteroseksualų, istorinių Lietuvos asmenų beveik nusitrynusios. Pamatinis siužetas nesudėtingas, bet amžinas – Sodomos ir Gomoros nesantaika, pasibaigianti karu. Sodomoje, žinia, gyvena šlykštūs sodomitai, o Gomoroje žydi blogio gėlės...
Herkus Kunčius - Dviveidis Romanas - 2015„Dviveidį romaną" sudaro dvi Herkaus Kunčiaus knygos – „Lietuvis Vilniuje" (2011) ir „Dervišas iš Kauno" (2014). Panaši stilistika, panašus veiksmo laikas su „atkryčiais" į sovietinę praeitį, atpažįstami herojai, dokumentaliai atkuriama aplinka ir kurioziškos situacijos rodo, kad šis derinys anaiptol nėra atsitiktinis.

„Dviveidis romanas" – tai ne tik stulbinamai tiksli psichosocialinė „tarpulaikio" diagnozė, savotiška dviejų sostinių (istorinės ir laikinosios) akistata, bet ir ironiškai metaforiška užuomina į dviveidį Janą – senovės romėnų dievą, saugojusį miestų vartus...
Herkus Kunčius - Dervisas Iš Kauno - 2014Herkus Kunčius su sociologo, net psichoanalitiko nuovoka kantrybe tyrinėja Lietuvos dabartį, lygia greta darydamas plačius ekskursus į netolimą praeitį.

Negailestingas socialinis pjūvis, iš dalies paremtas dokumentiniais faktais, skundais, sovietmečiu rašytais į KGB, atskleidžiantis visuomenės veidmainystę, susisluoksniavimą ir susipriešinimą, neįveiktus iki šiol, romaną „Dervišas iš Kauno“ daro išskirtiniu lietuvių literatūros kontekste.

Postkomunistinių visuomenių blaškymasis, atgavus ilgai trokštą laisvę, leido įsisiautėti laukiniam kapitalizmui. Pasipelnymo godulys daug kam užtemdė sveiką protą. Šiam užkratui persismelkus per visus socialinio dirvožemio sluoksnius liautasi kvaršinti galvą dėl garbės, padorumo ar sąžinės. Kai išsivaduojama iš tokių „prietarų“, dėsningai sukyla pasąmonėje snūduriavusios aistros.

Nudrenuota vaizduotė nebepajėgia užganėdinti naujų potroškių. Prisigrobusieji valdžios ir pinigų geidžia aštresnių - ne estetinių ar gastronominių, bet kriminalinių, seksopatologinių prieskonių, patvirtinančių naują „nebaudžiamųjų“ tapatybę.