Lea Singer - Koncertas Kairiajai Rankai - 2015„Koncertas kairiajai rankai“ – biografinis romanas apie Paulį Vitgenšteiną. Nors šeimos pavardę visame pasaulyje išgarsino brolis filosofas Liudvigas Vitgenšteinas, Paulis buvo ypač gabus viskam, ko ėmėsi. Plieno magnato sūnus augo turtinguose Vienos namuose, kur buvo skatinami ir remiami garsiausi ano meto menininkai, muzikai, rašytojai.
Kaip ir visi Vitgenšteinų vaikai, Paulis labai kentėjo nuo geležinių nepermaldaujamo tėvo gniaužtų. Muzika buvo vienintelis jo išsigelbėjimas, tačiau prie sprendimo tapti pianistu dar ilgai liko prikibęs abejonių šleifas. Pirmajame pasauliniame kare praradęs dešinę ranką, Paulis ryžtasi tęsti pianisto karjerą. Jis užsakinėjo Sergejaus Prokofjevo, Maurice’o Ravelio, Paulio Hindemitho koncertus kairiajai rankai ir orkestrui. Šie užsakymai buvo bene vieninteliai veiksmai, kuriais pianistas mėgdžiojo tėvą...
Vis dėlto nepaisant gabumų ir išskirtinės kilmės, Paulio Vitgenšteino gyvenimas visą laiką buvo kova dėl pripažinimo. Valdingasis tėvas net ir po mirties, regis, kreipė Paulio ir jo brolių bei seserų likimus. Tačiau bręstanti jauna asmenybė skleidžiasi, ieško kelio pabėgti iš šeimos kalėjimo, drąsos gyventi ir skambinti taip, tarsi kiekvienas garsas šiame kosmose skambėtų pirmą kartą, unikalus ir nepakartojamas.
Romano „Koncertas kairiajai rankai“ autorė Lea Singer, pindama herojaus vidinės ir išorinės biografijos gijas, leidžia pamatyti istorinius, politinius, muzikinius įvykius iki Pirmojo pasaulinio karo ir epochą po šios katastrofos. Skaitytojas daug sužino apie meną bei kultūrą anuometinės Europos aplinkoje, galėjusioje sau leisti plačius, paprastų žmonių gyvenimo būtinybių nevaržomus mostus, apie karo netektis ir nuniokojimus.
Kęstutis Kasparavičius - Kaimynė Už Kampo - 2016Vieną dieną laiptinėje pasklido gandai, kad į butą pirmame aukšte atsikraustė nauja gyventoja.Tik niekas nežinojo nei iš kur ji atsirado, nei kuo vardu.Vis dėlto tie, kurie jau spėjo ją pamatyti, vieningai sutarė:– Ji tiesiog žavinga!O namų tvarkytoja varlytė Kvaksė pridūrė:– Ir labai ilga.
Ne veltui sakoma, kad kaimynų nepasirinksi. Tačiau ką daryti, jei esi labai smalsus triušis Rausvanosis, bet neįtikėtinai bijai gyvačių, kurių nei esi girdėjęs, nei regėjęs?.. Sprendimas vienas – susipažinti su naująja kaimyne, kuri vis pradingsta už kampo!
Kazuo Ishiguro - Neleisk Man Išeiti - 2006Keitė vaikystę praleido Heilšame – uždaroje, savas ir kartais itin neįprastas taisykles turinčioje mokymo įstaigoje, įkurtoje Anglijos provincijoje, toliau nuo pašalinių akių. Ten vaikai buvo akylai saugomi nuo išorinio pasaulio ir ugdomi taip, kad suprastų esą ypatingi. Idilišką praeitį Keitė paliko užmarščiai, tačiau praėjus daugeliui metų į jos gyvenimą sugrįžta Rūta ir Tomis – geriausi draugai iš Heilšamo laikų.
Dalindamasi prisiminimais su Rūta ir grimzdama į taip ir neišblėsusią meilę Tomiui, Keitė nusikelia į praeitį. Kaip jie išvydo dienos šviesą? Kokiam gyvenimui buvo ruošiami? Kodėl tokia svarbi jų gera sveikata? Kokia tamsi paslaptis glūdi už karštligiško mokinių kūrybiškumo skatinimo? Ir kokią kainą jie turės sumokėti už tai, kad visą gyvenimą buvo laikomi ypatingais?
„Neleisk man išeiti" – nepaprastai rafinuotas ir subtilus pasakojimas apie dar vieną mūsų pasaulio versiją, persmelktas žmogaus trapumo pajautos ir neišmatuojamo gyvenimo geismo.
„Geriausia, ką Ishiguro yra parašęs po „Dienos likučių". Tai romanas apie žmogaus prigimtį: kas ją sudaro, ką ji reiškia, kaip ji gali būti pagerbta ar paneigta."Jonathan Yardley
„Šis ypatingas ir bauginamai gudrus romanas yra apie tai, kodėl mes nepratrūkstame, kodėl vieną rytą atsikėlę tiesiog neišbėgame į gatvę kūkčiodami ir verkdami, kodėl neįdūkstame ir visko aplink nesudaužome į šipulius suvokę, kad mūsų gyvenimas niekada nebus toks, koks galėjo būti.“
M. John Harrison
„Šiame beviltiškai liūdname romane autorius gilinasi į paprasto žmogaus gyvenimą – sielą, seksualumą, meilę, kūrybiškumą, vaikišką naivumą.“
Andrew Barrow
Kazuo Ishiguro (Kazuo Išiguro, g. 1954) – japonų kilmės britų rašytojas. Studijavo anglų literatūrą ir filosofiją Kento universitete. 1995 m. už nuopelnus literatūrai jam suteiktas garbingas Britų imperijos ordinas (OBE), 1998 m. – Prancūzijos Meno ir literatūros kavalieriaus ordinas. Parašė septynis romanus, už tris, tarp kurių ir „Neleisk man išeiti", nominuotas prestižinei „Man Booker" literatūros premijai. 1989 m. šia premija apdovanotas už romaną „Dienos likučiai". 2017 m. rašytojas paskelbtas Nobelio literatūros premijos laureatu.