

Knygoje „Dingęs pasaulis“ daug dėmesio skiriama pagrindinėms struktūrinių pasakų (ausčių) dominantėms – erdvei ir laikui; 8 metų kalendoriaus proistorei; pasaulio rekreacijai vedybų proceso metu: mergės nusileidimui į kosmo apačią, jos gelbėjimo misijai, mergės ir bernaičio dvikovai, ritualo dichotomijai.
Tyrinėjimai knygoje „Dingęs pasaulis“ grindžiami lietuvių (ir kt. šalių) tautosaka, papročiais ir astronimika.


1993-ieji. Dešimtmetis Gabrielius, arba Gabi, gyvena Burundyje, nedidelėje valstybėje Afrikos Didžiųjų ežerų regione. Jis stebi jaunesnę sesutę Aną, piešiančią degančius miestus, ginkluotus kareivius, kruvinas mečetes, sudraskytas užuolaidas... Bet niekas nemato čia ko nors keista: spalvotais pieštukais ji perkelia į lapą savo realybę.
Gabi ir Anos tėvas prancūzas, mama pabėgėlė iš Ruandos. Gabi vaikystė bėgo gamtos prieglobstyje, lakstant su to paties amžiaus kaimynais, vagiant vaisius iš gretimų sodų, paslapčia sutraukiant pirmąją cigaretę ir klausantis istorijų, kuriomis skirtingos kultūros praturtina viena kitą. Tačiau ramų gyvenimą supurto pilietinis karas.
Gabi nerimastingai stebi ne tik kovotojų smurto proveržius, bet ir neišvengiamas tėvų skyrybas. Netrukus jis suvoks, kad yra maišytos rasės. Gabi nenorėtų palaikyti nė vienos kariaujančios pusės, kiemas jam dar yra taikos užuovėja, kuri greit taps mirties vieta. Tada vienintele priebėga liks knygos, padedančios išsaugoti viltį.

Vienoje apleistoje geležinkelio stotyje jis perskaito magišką žodį: Makondas. Po septyniolikos metų tą žodį romane Šimtas metų vienatvės, toje, pasak Carloso Fuenteso, Lotynų Amerikos Biblijoje, perskaitys visas pasaulis.
Prisiminimuose rašytojas nepaprastai nuoširdžiai pasakoja apie savo vaikystę ir jaunystę, apie jaudinamą tėvų meilės istoriją, aprašo mokslo metus, meilės klystkelius, kūrybos technikos ieškojimus, aplinką ir tikrovę, pažadinusią jaunojo Gabrielio širdyje nenugalimą aistrą rašyti.
Šioje knygoje susipažįstame su žiauria ir kruvina Kolumbijos istorija, su nepaprasta šalimi, kurioje, regis, viskas – gamta, valdžia, alkoholis, moterys, juokas ir ašaros – paženklinta magiškuoju beprotybės ženklu. Tai knyga apie tokį gyvenimą ir tokią šalies istoriją, kokios iki šiol dar neparašė nė vienas žmogus.

Susidūrusi su senovės arabų menu įvairiose Jemeno vietose, autorė susižavėjusi pasakoja įdomią priešislaminės Pietų Arabijos kultūros istoriją.
