370 - 2018 03Ką reiškia pavadinimas?
Suprask kaip nori. Vieniems – tai tarptautinis Lietuvos telefono kodas, kitiems – skaičius, reiškiantis daugiau nei 360 laipsnių. Kiek laipsnių gali pasisukti tavo mintis?

Kas jį leidžia? UAB „Diena Media News“.

Tai žurnalas ar laikraštis? Laikraščio dydžio mėnesinis žurnalas, spausdinamas ant itin kokybiško knyginio popieriaus.

Apie ką jūs rašote?
Apie tai, ko vengia ir prisibijo kiti. Mada, muzika, teatras, literatūra, menas, fotografija, naujosios technologijos ir kitos temos, aktualios jaunam, smalsiam ir kultūringam miestiečiui.

Kam jis skirtas?
Smalsiems protams – socialiai aktyviems 16–36 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams.
370 - 2018 04Ką reiškia pavadinimas?
Suprask kaip nori. Vieniems – tai tarptautinis Lietuvos telefono kodas, kitiems – skaičius, reiškiantis daugiau nei 360 laipsnių. Kiek laipsnių gali pasisukti tavo mintis?

Kas jį leidžia? UAB „Diena Media News“.

Tai žurnalas ar laikraštis? Laikraščio dydžio mėnesinis žurnalas, spausdinamas ant itin kokybiško knyginio popieriaus.

Apie ką jūs rašote?
Apie tai, ko vengia ir prisibijo kiti. Mada, muzika, teatras, literatūra, menas, fotografija, naujosios technologijos ir kitos temos, aktualios jaunam, smalsiam ir kultūringam miestiečiui.

Kam jis skirtas?
Smalsiems protams – socialiai aktyviems 16–36 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams.
Antonella Cilento - Lizarija Arba Moteriško Malonumo Paslaptys - 2015Septyniolikto amžiaus istorinis Neapolis, daugiasluoksnis siužetas, autentiškai atskleista epocha atsiveria prestižine Strega premija nominuotame romane.

Romano centre – jauna vienturtė ispanų karininko dukra Lizarija, dėl nevykusios operacijos tapusi nebyle: chirurgas norėjo išpjauti guzą, atsiradusį neva dėl to, kad mergaitė per daug plepėjo, dainavo ir reiškė savo mintis, o tai moterims anuomet buvo draudžiama.

Kai tėvai nusprendžia ją ištekinti už seno sukriošėlio, jų valiai mergina pasipriešina miegu – tarsi Miegančioji Gražuolė ilgiems mėnesiams panyra į sapną. Vis dėlto jaunas gydytojas Avisentas, Flandrijoje pagarsėjęs kaip visiškas šarlatanas ir nuo blogos šlovės pabėgęs į Neapolį, randą būdą – griežtai saugomą paslapty, bet puikiai numanomą, – kaip priversti miegančią merginą dejuoti iš malonumo ir galiausiai ją prižadinti. Apsimetėlis daktarėlis gauna Lizariją į žmonas, bet tartum apsėstas ima domėtis to begalinio moteriško malonumo paslaptimi. Avisentas įninka raustis senoviniuose traktatuose, santuokinėje lovoje, netgi viešnamiuose ir lavoninėse, mėgindamas perprasti tą gūdų mechanizmą, padedantį moterims pajusti stiprų jausmą, „gebantį išjudinti statinius ir išrauti medžius su šaknimis“.

Tekstas parašytas meistrišku stiliumi ir be galo vaizdinga kalba, liejasi lengvai ir sklandžiai, nors perteikia tokią įmantrią, gūdžią, sudėtingą epochą – epidemijų apniktą septyniolikto amžiaus pirmos pusės miestą. Šiame romane nieko nėra atsitiktinio ar paviršutiniško – knygos autorė skrupulingai atkūrė aprašomąjį laikotarpį. Romano veikėjai – išgalvoti personažai ir tikros istorinės asmenybės – sukinėjasi tarp nešvarių varguomenės skersgatvių, prabangių olandų bankininkų rūmų ir Caravaggio mokyklos dailininkų dirbtuvių: tai ir sukilėlių vadas su visa lozorių kariauna, ir tapytojai Salvatoras Rosa, José de Ribera, arogantiški ir žiaurūs tautos išrinktieji. Juntami Neapolio gatvių kvapai, prieš akis iškyla ryškiaspalviai šilkai, susimaišę su gatvių purvu ir šurmuliu.
Aistė Vilkaitė- Besielė - 2017Likimas Leilą apdovanojo (o gal nuskriaudė?) suteikdamas išskirtinių savybių: ji gali keisti pavidalus ir jaučia tik pusę baimės, skausmo, šalčio ir... meilės.
Kajus ieško Leilos, nes tiki, kad tik ji gali sustabdyti paslaptingas skerdynes, kurios vis nesiliauja aplinkinėse vietovėse. Bendro tikslo ir abipusės traukos suartinti Leila ir Kajus leidžiasi į pavojingą priešo medžioklę, nė nenumanydami, kad jie tėra kažkieno žiauraus žaidimo įkaitai.
Tik apgavusi likimą ir išsižadėjusi savo paslaptingos prigimties, Leila gali būti laiminga ir nusikratyti daugelį metų ją slėgusios praeities naštos...
Arūnas Lubsys, Danutė Jonušienė - Naujagimių Gydytojo Užrasai - 2017Arūnas Liubšys – Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas, medicinos mokslų daktaras, nusipelnęs Lietuvos gydytojas, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierius, tarptautinių organizacijų patarėjas bei ekspertas, vienas iš naujagimių intensyviosios terapijos bei moderniosios neonatologijos pradininkų Lietuvoje.
Danutė Jonušienė – psichologė, dienraščio „Lietuvos rytas" ir portalo lrytas.lt žurnalistė, rašanti straipsnius apie sveikatą ir mediciną. Knygų „Toksikologo užrašai" (2014), „Urologo užrašai" (2015) bendraautorė.
Kiekviena šeima laukia savo stebuklo – naujagimio. Laukia tikėdamiesi paties sveikiausio ir gražiausio. Kartais tas labai lauktas stebuklas ateina į šį pasaulį per anksti, ne toks, kokio buvo tikėtasi, arba labai sergantis. Tada tėvai susiduria su nelauktais ir netikėtais iššūkiais, nerimu, kankinančiu laukimu ir daugybe iškylančių klausimų. Sunkiausia būna, kai jau nuo pirmųjų gyvenimo valandų jų kūdikiui kyla gyvybės ar mirties klausimas, – tokią įtampą ir stresą ne kiekvienas gali suvaldyti... Ką daryti, kai bėda užklumpa netikėtai, kaip padėti šeimai ištverti negandą?
Dr. Arūnas Liubšys dalijasi savo ilgamečio darbo su naujagimiais patirtimi, šių mažųjų pacientų neįtikėtinomis savybėmis, bendravimo su tėvais subtilybėmis, medikų darbo užkulisiais, pasakoja apie savo mokytojus, pateikia savo nuomonę visuomenei svarbiais klausimais ir požiūrį į pastarųjų dešimtmečių pokyčius gydant ir prižiūrint naujagimius.
Knyga „Naujagimių gydytojo užrašai" skirta tėvams, kuriems neretai reikia emocinės paramos ar medicininių žinių, ir visiems kitiems skaitytojams, kuriems įdomu išgirsti apie kitokią medikų kasdienybę.
Centras - 2018 01Numerį pradedame neatsilaikę nuo pagundos įsitraukti į polemiką apie Lukiškių aikštės likimą. Žurnalo pavadinimas ir tematika įpareigoja rūpintis „centrine“ miesto vieta. Pasitelkėme specialistą – architektą urbanistą Augį Gučą, kadangi mūsų požiūris sutapo: nereikia valstybės herbo versti skulptūra, o reikėtų aiškiai atsakyti į klausimą : „Apie ką ši aikštė?“. Kol žurnalas pasieks jus, manau, kad aistros bus dar nenurimusios. Būtent taip atrodo mūsų demokratiško ir laisvo gyvenimo grimasos. Tačiau tai yra šimteriopai geriau nei valingi ir vieningi sprendimai nuvedantys į akligatvius ištisas imperijas. Jauno architekto Tomo Milkamanavičiaus žvilgsnis į tris objektus, kurie šiemet nugalėjo Architizer konkurse, turėtų paskatinti nekilnojamojo turto vystytojus drąsiems žingsniams. Išskirtinumas – vienintelis kelias nenusileisti į konkurencinę kovą kainomis. Metų sandūroje tradiciškai publikuojame pasaulinio barų ir restoranų interjerų konkurso nugalėtojų apžvalgą.