Eva Martuža - Petro Priesaika - 2016Latvių prozininkės Evos Martužos romane kaitaliojasi epochos ir veikėjai: Rusijos caras Petras Pirmasis, vokietis pastorius Ernestas Gliukas, išvertęs į latvių kalbą Bibliją, Gliuko augintinė Marta Skavronska, tapusi Petro Pirmojo žmona Jekaterina Pirmąja, nūdienos latviai.
Istorikas Ronaldas Prūsis ieško latvių ornamentų šifrų ir Petro Pirmojo pasirašyto dokumento, veiksmas vyksta Latvijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje.
Romane keliami baltų išlikimo, kultūrinio paveldo, kalbos, tikėjimo klausimai. Autorė teigia, jog tai, kas vyko praeityje, siejasi su ateitimi. Tautos patirtis įrašyta latvių ornamentuose, kurie veikia kaip sąmonės matricos.
Filomena Taunytė - 9/10 Laimės - 2007Laimės trokštame visi.

Filosofas A. Šopenhaueris tvirtina, kad 9/10 laimės sudaro sveikata. Mūsų krašte sveikatos apsauga nuolat pertvarkoma: kuriamos naujos programos, iš užjūrio vežami brangūs vaistai ir maisto papildai.

Nusivylę medicinos mokslo laimėjimais, žmonės kreipiasi pagalbos į ekstrasensus, burtininkus, bioenergetikus... Tai ar ne laikas prisiminti mūsų protėvių sukauptą išmintį? Gydymą badu, dėlėmis, vandeniu ir saule...Juk esame gamtos dalis ir tikrai galime pasirūpinti savo sveikata, užauginti stiprius, laimingus vaikus, sulaukti darbingos senatvės.
Edvardas Vaičius - Mieste, Kur Šermukšnis - 1989Debiutuojančio prozininko knyga, kurios centre - jaunas žmogus, jo dvasinė savijauta, ieškant savo vietos dabarties gyvenime.
Apsakymuose meilės ir bičiulystės, gimtųjų namų temomis jautria autentiško išgyvenimo gaida skamba neišsipildžiusių lūkesčių, o drauge ir asmens laisvės, vidinio pasipriešinimo kasdienybės pilkumai motyvas.
Christoph Von Marshall - Barakas Obama: Tamsiaodis Kenedis - 2009Tai knyga apie Baraką Obamą - pirmąjį Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje tamsiaodį, laimėjusį šalies prezidento rinkimus. Knygoje taip pat rašoma apie Amerikoje tvyrančias nuotaikas, pavyzdžiui, nešališkumo siekimą bei politines aplinkybes, dėl kurių Obamos pergalė rinkimuose apskritai tapo įmanoma. Kalbama apie tai, kokią reikšmę turi rasė ir religija.
Jungtinės Amerikos Valstijos patyrė sensaciją: 44-uoju šalies prezidentu išrinktas Barakas Obama, juodaodžio iš Kenijos ir Baltaodės amerikietės sūnus. Jis – pirmasis afroamerikiečių kilmės Baltūjų rūmų šeimininkas. Kokios jo pažiūros ir vertybės? Kuo patraukia jaunasis vilties skleidėjas? Kaip Obama ruošiasi atsakyti į nepaprastus iššūkius, kuriuos pateikė gili ekonomikos krizė?Kristofas fon Maršalas (Christoph von Marschall) – istorijos mokslų daktaras, Vokietijos ir JAV komentatoriaus premijos laureatas. Nuo 2005 m. jis yra Berlyno laikraščio Tagesspiegel korespondentas JAV. Dvejus metus jis iš arti stebėjo Baraką Obamą ir lydėjo jį, įžengiantį į Baltuosius rūmus.„Žmonės, norintys suprasti Barako Obamos fenomeną, būtinai turėtų perskaityti Kristofo fon Maršalo knygą.“Die Zeit„Kristofas fon Maršalas pirmasis Europoje palygino Obamą su Kenedžiu.“International Herald Tribune„Kristofas fon Maršalas išsamiai aprašo, kokios aplinkybės lemia politiko, norinčio iškilti į pačią viršūnę, sėkmę.“Neue Zürcher Zeitung am Sonntag
Claire Llewellyn - Angelai Ir Šventieji - 2003"Angelai ir šventieji" - tai puiki pažintis su angiškomis esybėmis, tarpininkėmis tarp dangaus ir žemės. Šioje patrauklioje knygoje pateiktos nuostabių tapybos kūrinių reprodukcijos ir su įkvėpimu parašyti tekstai supažindina su dangaus gyventojais nuo arkangelo Gabrieliaus ir Mykolo iki šventųjų Pranciškaus ir Agnietės, vaizdžiai ir įtaigiai pasakoja apie šventųjų gyvenimą ir angelų darbus.
Dan Green - Žmogaus Kūno Fabrikas - 2014Susipažink su nuostabiuoju žmogaus kūno fabriku!
Čia daug mažyčių darbininkų nepaliaujamai pluša, kad visi mechanizmai veiktų dieną ir naktį.
Kur yra svarbiausias fabriko skyrius, atsakingas už visą kūno darbą?
Kiek pastangų reikia, kad matytume ar galėtume užuosti?
Kur keliauja maistas, kai jį nuryjame?
Ką veikia mūsų širdis?
O... iš kur atsiranda vaikai?
Visa tai išsiaiškinti padės daugybė šmaikščių iliustracijų.
Tad pirmyn į žmogaus kūno fabriką!
Dario Martinelli - Laiškai Sūnui Vegetarui - 2017„Kai Elmis pradėjo maitintis ne tik motinos pienu, bet ir kietu maistu, į jo mitybą neįtraukėme mėsos. Ir taip bus tol, kol jis pats kada nors galbūt nuspręs ją valgyti."
Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli trejus metus rašė laiškus sūnui, pradėjęs, kai jam sukako pusė metų. Visus juos jungia gyvūnų tema. Gyvūnai autoriui – tai ir gyvenimo filosofijos leitmotyvas. D. Martinelli svarbus ne vien vegetarizmas. Permąstoma aibė dalykų, dėl kurių jaučiamės tikri, apie tai net negalvodami. Autorius kritikuoja ne tik šiuolaikinį žmonių ir gyvūnų santykį, bet ir savipasitenkinimą, neretai būdingą gyvūnų teisių gynėjams... Pasitelkdamas erudiciją ir argumentus, D. Martinelli paaiškina kasdienius savo sprendimus, kurie daro jį laimingesnį ir teisesnį patį prieš save.
***
Tai Lietuvoje dar gana naujas požiūris į vaikų auginimą be dviveidiškumo: dažnai meilę gyvūnams skiepijantys tėvai čia pat vaikui paduoda maltos mėsos kotletą, lengvai atskirdami mylimus gyvūnus nuo tų, kuriuos valgome... Pats būdamas vegetaras, D. Martinelli elgiasi kur kas nuosekliau, tačiau nėra ir fanatiškas. Sūnui jis linki svarbiausia būti laisvam ir rinktis sąmoningai.
„ jei nenori tapti kankiniu – labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. žinoma, veganas yra dorybingesnis už vegetarą, kuris neabejotinai dorybingesnis už tą, kuris valgo žuvį, bet nevalgo mėsos , o pastarasis – už valgantį žuvį ir tik paukštieną, ir taip toliau. Taigi, tiesa, kad visada galima tobulėti, tačiau, be abejonės, svarbus kiekvienas – net ir mažiausias – žingsnis tobulėjimo link. Yra elgesio ir gyvenimo būdų, kuriuos galėsi lengvai pritaikyti, ir tokių, kurie atrodys neįgyvendinami. Reikės pačiam pasirinkti, kur įsmeigti kuoliukus ir nubrėžti savosios etikos ribas. Bet kad ir kur nutarsi juos perkelti – bus truputį geriau nei jau buvo, ir – galbūt – tai taps išeities tašku, iš kurio iškeliausi į kitą stotį ir pasieksi ją kaip tik todėl, kad dabar ji atrodys arčiau."
***
Dario Martinelli (gim. 1974) – italų rašytojas, semiotikas, humanitarinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto profesorius. Daugelį metų intensyviai tyrinėja gyvūnų etikos problematiką. Būdamas 20-ies tapo vegetaru ir išliko iki šiol. Paklaustas, ar vegetarizmas nėra greit praeisianti mada, prof. D. Martinelli mėgsta atsakyti maždaug taip: „Nuo 1970-ųjų vegetarų ir veganų skaičius nuolatos auga. Mada, kuri tęsiasi 50 metų, jau klasika: vegetarizmas ir veganizmas – tai ne hipsterio barzda ir ryškios kelnės, bet juodas kostiumas ir kaklaraištis."
D. Martinelli baigė Bolonijos universitetą, daktaro disertaciją apsigynė Helsinkio universitete. Jis – tarptautinio semiotikos instituto (International Semiotics Institute) direktorius, jauniausias mokslininkas, gavęs semiotikams teikiamą Oscaro Parlando premiją.