Tadas Žvirinskis - Užrašai ant receptų
Φαρμακσν ‒ senosios graikų kalbos žodis, reiškiantis ir vaistą, ir nuodą. „Poezija ‒ tai psichotropinis vaistas“, ‒ teigia eilėraščių rinkinio „Užrašai ant receptų“ autorius Tadas Žvirinskis. Ar reikia šiam vaistui recepto? Ar jį išrašyti turi pats autorius? Ir ar išvis reikia žmogui tapti pacientu, t. y. skaitytoju? Be abejo ‒ jei tik jis pasiryžęs rizikuoti ir akis į akį susitikti su šiame rinkinyje transformuota gyvenimo kasdienybe.
Algimantas Mackus - Ir mirtis nebus nugalėta
Algimantas Mackus priskiriamas vadinamajai bežemių arba neornamentuotos kalbos kartai. Pastarasis pavadinimas kilo iš jo paties eilėraščių rinkinio Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai (1962) pavadinimo. Poetas teigia, kad žmogaus, kuris neteko gimtųjų namų, pasaulis yra ištuštėjęs, Dievas neteikia žmogui jokios atramos, o mirtis yra galutinė tikrovė. „Ir mirtis nebus nugalėta“, – taip poetas parafrazuoja garsų Dylano Thomaso eilėraštį „And death shall no have domination“. Poeto manymu, pernelyg išdailinta, graži poetinė kalba tokioje situacijoje būtų melaginga. Tad jis rašo „neornamentuota“, antiromantiška, avangardo tradicijas pratęsiančia kalba, drastiškomis krikščioniškų įvaizdžių inversijomis ir folkloro parafrazėmis. Maištinga laikysena, poezijos supratimu A. Mackus šiek tiek artimas bitnikų poezijai. Jo įtaka pastebima ne vieno jauniausios kartos lietuvių poeto kūryboje.