Apysakoje tragikomiškoje plotmėje vaizduojamas klystkeliais nuėjusio nūdienos uostamiesčio jaunimo gyvenimas. Parodydamas Arūno, meniškos prigimties jaunuolio, dvasinio nuosmukio dramą, rašytojas pasako daug karčios tiesos apie mūsų gyvenime įsišaknijusias moralines blogybes.

Septynias dešimtąsias gyvenimo sudaro darbas, viena dešimtoji priklauso šeimai, viena dešimtoji - politikai ir viena dešimtoji skirta poilsiui. Šioje knygoje yra aprašoma, kaip pagrindiniai Scientologijos principai gali būti pritaikyti šioms septynioms dešimtosiomis viso mūsų egzistavimo.

Knygoje "DARBO PROBLEMOS" yra aprašomi pagrindiniai principai ir taisyklės, kurie gali būti pritaikyti kiekvienos veiklos pradžiai, kiekvienai problemai, susijusiai su darbu. Juk tai atradimai, kurie padeda aiškiai pamatyti šių problemų esmę ir paaiškina, kas sudaro paties gyvenimo pagrindą. Štai kai kurie atradimai, aprašyti šioje knygoje:

L.Ronas Habardas - Dianetikos ir Scientologijos įkūrėjas
"Pirmasis mano filosofijos principas yra tas, kad išmintis yra skirta kiekvienam, kuris nori jos pasiekti. Ji vienodai tarnauja tiek prastuoliui, tiek ir karaliui, ir į ją nereikia žiūrėti su pagarbia baime"
L.Ronas Habardas

L.Ronas Habardas laikėsi būtent tokio principo, kad filosofija turi būti taikoma praktikoje, nes "žinios, užrakintos pelėsiais uždengtose knygose, mažai kam nors naudingos, ir todėl yra bevertės, nes jomis negalima naudotis." Jis sakė, kad filososfija turi tiktai tada vertę, kada ji yra tikra ir duoda konkrečius rezultatus. Todėl būtent šie kriterijai tapo pagrindu Dianetikai ir Scientologijai.

Išplėšiamas žvėrininkystės ūkio sandėlis. Nusikaltimą tiria vidaus reikalų skyriaus tardytojai, kuriems vadovauja milicijos vadovas Valksna. Matas Valksna susitinka "reikalingą" žmogų - kaunietį Gailiušį, kuris tęsia savo mėgėjišką detektyvinę veiklą. Šįkart jis talkina advokatei Linai Karčiokaitei, kuri gins vaikiną, kaltinamą buvusios savo mylimosios nužudymu.

Ši knyga - išskirtinė XX a. filosofijos istorijoje. Joje vienas ryškiausių Martino Heideggerio veikalų, lydimas Hanso Georgo Gadamerio apmąstymų.
Dviejų ypatingų vakarų Europos filosofų tekstai susitiko vienoje vokiečių leidyklos knygoje ir liko drauge visam laikui.
Heideggeris ir Gadameris svarsto esminius klausimus apie meno kūrinio kilmę, būtį, prasmę žmogaus egzistencijai.

Savo išsamioje interdiciplinėje studijoje Martinas Hollisas aptaria fundamentalius socialinių mokslų filosofijos klausimus. Ar socialinės stuktūros geriau suvokiamos kaip įstatymų, jėgos ssistemos, ar kaip reikšmių bei praktikų tinklai? Ar į socialinius veiksmus geriau žiūrėti kaip į racionalų elgesį, ar kaip į saviraišką? Šios problemos priverčia skaitytoją susimąstyti apie mokslinio metodo prigimtį socialiniuose moksluose.

Massimo Carlotto – italų rašytojas, dramaturgas ir scenarijų autorius, vienas garsiausių Europos noir stiliaus rašytojų. „Bėglys“ (1995) – pirmoji šio autoriaus knyga, tai romano forma parašyta autobiografija apie jo slapstymosi nuo policijos metus:

Šie autobiografiniai užrašai vis dėlto pasakoja ne apie teismo procesą, o apie tai, kaip keletą metų kentėjau tiesioginius jo padarinius – slapstymąsi – ir apie tai, koks jo vaidmuo buvo paskutiniais šios teismų odisėjos mėnesiais. Rašiau žvelgdamas į save su humoru, kaip ir per visus šiuos metus. Taip gindavausi, kai protą aptraukdavo migla, o apvaizda nusigręždavo.

Michel Foucault, inauguracinė paskaita Collège de France, perskaityta 1970 metų gruodžio 2 dieną.
"Į tą diskursą, kurį išgirsite šiandien, ir į tuos, kurių turėsite klausytis galbūt metų metus, norėčiau prasmukti slapta. Užuot pradėjęs kalbą, norėčiau, kad ji įsuptų mane ir nuneštų kuo toliau, anapus bet kokios pradžios. Norėtųsi, kad dar nespėjęs prabilti pastebėčiau, jog gerokai anksčiau prabilo kažkieno bevardis balsas: man pakaktų tik užbaigti, pratęsti frazę, nejučia užpildyti jos plyšius, tarsi ji būtų akimirką neryžtingai stabtelėjusi ir davusi man ženklą. Štai tada pradžios nebūtų; užuot buvęs diskurso šaltiniu, veikiau tapčiau mažyte spraga jo atsitiktinėje tėkmėje, jo galimo išnykimo tašku..."

Tai įspūdinga, sukrečianti, pagrįsta autentiška medžiaga ir meistriškai sukurta studija apie XXI amžiaus tarptautinio organizuoto nusikalstamumo pasaulį. Jos autorius – Misha Glenny – žymus britų žurnalistas ir istorikas, trejus metus rinko informaciją apie ginklų prekeivius Ukrainoje, pinigų plovimą Dubajuje, narkotikų sindikatą Kanadoje, kibernetinius nusikaltėlius Brazilijoje, turto prievartautojus Japonijoje… Analizuodamas milžinišką narkotikų, prekybos moterimis ir ginklais, nelegalaus darbo paklausą visuose penkiuose kontinentuose, autorius bendravo su gangsteriais, policijos pareigūnais ir organizuoto nusikalstamumo aukomis.

Knygos puslapiai papasakos skaitytojui daug naujo, įdomaus ir baisaus apie gyvūnus žmogėdras, apie ryklius, apie nuodingus vabzdžius. Beveik kiekvienas atsitikimas - tai užfiksuotas faktas. Dviejų gyvūnų - plėšrūno ir žmogaus - susitikimas viename kelyje ir ... nuolat vykstanti kova už būvį.