Vytautas Mačernis - Sielos Paveikslas - 2015Tėvynė ir laisvė, sava tapatybė – pagrindiniai motyvai Vytauto Mačernio minčių partitūroje. Viskas labai gyva, pulsuoja jauno žmogaus dvasia. Amžinosios meilės ir mirties linijos, kaip du pradai, galiausiai susijungia tarpusavyje.
Sakoma, ryškiausia žvaigždė, prieš užgesdama, dega karščiausiai. Vytauto Mačernio blyksnis buvo trumpas, bet labai ryškus. Savo poezijoje jis spėjo nušviesti kai ką labai svarbaus, ontologiško – gimtinės namų vizijas, vaikystės potyrius, tėvų, protėvių, archetipinį namų, kaip mikrokosmo, pasaulį. Skvarbus, gilus yra V. Mačernio žvilgsnis. Jo akys, žvelgiančios į laukuose dirbančius žmones, leidžia prasismelkti pro pavargusius kūnus, pamatyti juos nuauksintus saulės, švytinčius. Jautri klausa leidžia išgirsti pavargusių širdžių plakimą.
Dienoraščiuose ir laiškuose poetas pasinėręs į filosofiją ir refleksijas, ieškantis savo būties prasmės. Svarbus tautiškumo – kaip identiteto, savųjų šaknų, lietuvybės, kuriančio laisvo ir nepriklausomo žmogaus – klausimas. Kartu juntama rezignacija, liūdesys, filosofo Osvaldo Spenglerio skelbto Europos saulėlydžio atšvaitai.
Vytauto Mačernio kūrybinis palikimas išlaiko Tikėjimą, Viltį, Meilę ir rudeninį lengvos nostalgijos kvapą.
Alfas Pakėnas - Metai Su Pauliumi - 2007Garsūs rašytojai, šeimos nariai, giminaičiai, vaikystės ir jaunystės draugai stilingai pasakoja apie poetą Paulių Širvį (1920-1979), to meto visuomenės nuotaikas, pažeria įsimenančių detalių apie XX amžiaus antros pusės Vilnių, jo gatves, kavines, bohemos papročius. Aptariama ir P. Širvio kūryba, jos sąsajos su folkloru.
Petras Palilionis - Svajojęs Gražų Gyvenimą - 2001Autoriaus apmąstymai ir autentiški tiesioginio bendravimo įspūdžiai, J. Grušo prisiminimai, korespondencija, archyvų dokumentai, amžininkų prisiminimai, lig šiol neskelbti dokumentai, faktai, nuotraukos.
Leidinys skiriamas 100-osioms rašytojo gimimo metinėms. 2001 m. LR Kultūros ministerijos premija už publicistikos kūrinius kultūros temomis.
Erika Umbrasaitė - Vienos Krūties Istorija - 2008Debiutuojančios rašytojos žurnalistės Erikos Umbrasaitės knygoje simboliniu pavadinimu „Vienos krūties istorija“ ironiškai, optimistiškai, o kartais ir graudžiai pasakojama skaudi moters, per jaunos sirgti ar mirti, gyvenimo ir meilės istorija susirgus agresyvia krūties vėžio forma.
Knygos pagrindas - autentiškas dienoraštis, rašytas beveik kasdien dvejus metus, kuriuos truko kova už teisę pasveikti.
Astrid Lindgren - Samuelis Augustas Iš Sevedstorpo Ir Hana Iš Hulto - 2002Ši knyga šviesios atminties rašytojos Astridos Lindgren vaikystės prisiminimų ir esė knyga. Joje autorė pasakoja savo tėvų meilės istoriją, prisimena vaikystės namus, pirmąsias pasakas, kūrybinio kelio pradžią, perteikia pamąstymus apie knygos, kaip kultūros vertybes, atsiradimą bei galimybę išlikti, įpina į atsiminimus ir švedų poezijos pavyzdžių. Paskutinis pasakojimas - nuostabi iš XVIII a. Vokietijos atkeliavusi meilės istorija. Knyga skiriama visiems, kam artima Astridos Lindgren asmenybė ir kūryba, Švedijos dvasia ir kultūra.
Czesław Miłosz Tomas Venclova - Grįžimai Lietuvon - 2014Knygą „Grįžimai Lietuvon“ sudaro laiškai, rašytojų skirti vienas kitam, ir tekstai apie vienas kitą: Czesławo Miłoszo poezija, esė, laiškai, atsiminimai ir vertimai, susiję su Tomu Venclova, ir Venclovos eilėraščiai, vertimai, atgarsiai, komentarai, esė ir apžvalgos, skirtos Miłoszui.
Lig šiol šių dviejų mąstytojų tekstai nepraranda aštrumo: jiedu reprezentuoja skirtingų kartų patirtis, dviejų kalbų gyvybingumą ir reflektuoja dviejų tautų santykių peripetijas. Autoriai užaugo toje pačioje istorinėje panoramoje, reiškė meilę Lietuvos gamtai ir juodu susiejusiam miestui – Vilniui.
Ir nors, anot Mindaugo Kvietkausko, „pasikeitė tai, kas kuria legendą Vilniaus širdyje“, nors nebeturime Rudnickio kavinės su Miłoszo langu ir staleliu, tačiau tebesklendžia „barokiniai debesys virš barokinio miesto“, pasak paties Miłoszo, tebeturime autorių liudijimus ir, pasinaudojant Rūtos Oginskaitės mintimi apie filmo, skirto Nobelio premijos laureatui Miłoszio, autorius, „tai brangu. Ir brangintina, nes reta.“
„Ir tu, ir aš norime, kad lietuvių ir lenkų tarpusavio santykiai susiklostytų kitaip negu praeityje. Dvi tautos praeityje turi baisaus patyrimo, buvo užkariautos, pažemintos, sutryptos. Naujosios kartos kalbėsis tarpusavyje kitaip, negu kalbėjosi prieškario metais. Tačiau privalome atsižvelgti į inercijos jėgą ir į tai, kad ideologinėje tuštumoje, kuri susidarė, nacionalizmas Lenkijoje ar Lietuvoje dar ne kartą grįš į pramintas vėžes, nes kiekvienos šalies istorijoje esama pasikartojimo pavyzdžių, patterns.“
Czesławas Miłoszas – Tomui Venclovai
Jutaka Jokota - Povandeniniai Kamikadzės - 2016„Povandeniniai kamikadzės" – pasakojimas apie neįtikėtiną Japonijos jūrų laivyno išradimą kaiteną. Šias torpedas keliu, kuriuo negrįžtama, – keliu į mirtį – pilotuodavo vyrai, savanoriškai aukojantys gyvybę dėl savo šalies.
Kaitenų karinės pajėgos, sudarytos iš mirtininkų pilotuojamų torpedų, paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais beviltiškai kovojo mėgindamos sutriuškinti Jungtinių Amerikos Valstijų laivyną. Tačiau šis ginklas buvo toks įslaptintas, kad apie jį nežinojo net patys japonai.
Jutaka Jokota (Yutaka Yokota) rengėsi tapti naikintuvo pilotu, bet kaip savanoris buvo perkeltas į povandeninių mirtininkų pajėgas. Šioje knygoje, sukurtoje dienoraščių pagrindu, jis detaliai aprašo kaitenų atsiradimą, jų veikimo principus ir laimėjimus mūšiuose, kartu atskleisdamas kvapą gniaužiančią vidinę dramą vyrų, savanoriškai ėjusių kovoti ir mirti. Tai pasakojimas apie bene keisčiausią ir fanatiškiausią kovinę grupę per visą karo istoriją.