Johnnie M Clark - Kulkosvaidžius paruošt
Jauno amerikiečių kulkosvaidininko beletrizuotuose atsiminimuose gyvai atsiskleidžia kareivio gyvenimas Vietname 1968 metais. Skaitytojas lydi nedidelį jūrų pėstininkų būrį, be pabaigos klajojantį po džiungles ir ieškantį Vietkongo partizanų. Gniuždantis drėgmės prisotintas karštis, milžiniškas fizinis krūvis, nuolatinė įtampa ir susirėmimai su priešu, nuolatinės kovos draugų žūtys kliudžius savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir per susišaudymus su vietnamiečiais, karo primetami nelengvi sprendimai greitai išsklaido karių pradinį entuziazmą. Autorius įtaigiai perteikia patirtus jausmus - baimę, kartėlį, pyktį, sielvartą, leidžia iš arčiau susipažinti su karių ribinėse situacijose mintimis bei išgyvenimais.
Hunter S Thompson - Romo dienoraštis
Tvoskiantis Karibų karščiu ir romu, daug metų nepublikuotas autobiografinis pasakojimas apie trisdešimtmečio žurnalisto nuotykius romo saloje Puerto Rike. Tai savotiškas San Chuano, kurio dar nepasiekė vėliau kilusi turizmo banga, literatūrinis žemėlapis; alkoholio, nuobodulio, saloje klestinčios mafijos ir korupcijos vaizdais paskanintas bjauriosios žmogaus prigimties dalies įvadas.
Hunteris S. Thompsonas (1937-2005) turėjo garbinančio LSD, pašėlusio gyvenimo manijos apsėsto ir linkusio į savidestrukciją Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Jis buvo reikšmingas literatūros novatorius, gonzo rašymo stiliaus, nutrynusio skirtumus tarp grožinės literatūros ir žurnalistikos, tarp rašytojo ir aprašomo subjekto, pradininkas, negailestingas palaido ir dekadentiško Amerikos gyvenimo būdo stebėtojas.
Zigmas Stankus - Miražas
„Miražas“ – apie vyriškumą, draugystę, viltis ir iliuzijas.
Antroji „Kaip tampama albinosais“ autoriaus knyga. Tokia pat šokiruojanti ir sukrečianti.
Tokia pati sunkiai gaunama kaip ir pirmasis albinosų variantas. Todėl gera žnia Z.Stankaus kūrybos gerbėjams. Knygynuose greit pasirodys "Miražas" antrasis leidimas. Su dovanėle - cd su garsiniu knygos "Kaip tampama albinosais" įrašu.
Puiki proga įsigyti gerą ir unikalią knygą. Nes pirmasis leidimas buvo minimalistinis. Kurį man pavyko įsigyti tik iš pačio autoriaus, žinoma su autografu.
Knyga apie trijų draugų jaunystę, ir susiklosčiusius skirtingus likimus, kuriuos nulėmė tarnyba sovietinėje kariuomenėje. Tai dar vienas pliūpsnis kraupios tiesos apie Afganistano karą. 2006 metais parašytas kūrinys – brandesnis, į tuos pačius įvykius čia žvelgiama iš dar tolimesnės perspektyvos.
Šokiruojantys, skaudūs ir laimingi įvykiai,bei prisiminimai apipinti stulbinančiu to meto paauglių žargonu. Romanas persmelktas grubios Afganistano ir Sovietų Sąjungos gyvenimo realybės, jame aprašomas ir itin gyvas to meto Klaipėdos gyvenimas. Bet svarbiausias knygos akcentas – prieš 30 metų į Afganistaną su sovietine kariuomene papuolusių jaunuolių likimai, jausmai ir išgyvenimai.
„Kad išgyventum ten neišprotėjęs, reikėjo susikurti iliuziją, miražą, iš kito, čia likusio, gražaus gyvenimo. Dėlioji gražius atsiminimus kaip mozaiką ir patiki tuo, tačiau grįžti ir matai, kad to nėra, kad gyvenimas čia tavęs nelaukė, jis nuėjo be tavęs. Tačiau gyventi reikia toliau. Žinau, kad likimas kiekvienam iškrečia ne vieną kiaulystę, bet nuo to gyenimas nepraranda savo grožio ir žavesio…”
Zigmas Stankus - Kaip tampama Albinosais
„Kaip tampama Albinosais” dažnai pavadinama kitos epochos „Dievų mišku“. Kitas laikas ir vieta, riebesni keiksmažodžiai, tačiau ne mažesnis absurdas ir beviltiškumas. Tokia pat ironija persmelkti iki skausmo rimti dalykai – vienintelė atsvara visuotinam žiaurumui.

Detaliuose ir lakoniškuose Zigmo Stankaus – žmogaus, dalyvavusio Afganistano „išvadavime“ 9-ojo dešimtmečio pradžioje – atsiminimuose natūraliai ir be pagražinimų piešiamas žmogaus virsmas robotu-žudiku bei kokčiai komiški kariuomenės kuriozai. Piešiama taip, kad po truputį atbunka net skaitytojas...

1993 metais pasirodęs pirmosios lietuviškos knygos apie Afganistaną leidimas sukėlė nemažai diskusijų ir pelnė daugybę simpatijų tarp stiprių nervų skaitytojų – knyga buvo išgraibstyta, o interneto forumuose iki šiol mirga prašymai išleisti daugiau jos egzempliorių. Antrasis sukrečiančio kūrinio leidimas skirtas visiems, kurie ieškojo, nerado, „suskaitė“, tiems, kurie prisimins, ir tiems, kurie baisėsis ir „... žiūrės į mus kaip į albinosus..
Bruno Sutkus - Snaiperis
Praleidęs fronte tik šešis mėnesius, šios knygos autorius, kovojęs Rytų fronte kaip snaiperis, iššovė 209 patvirtintus taiklius šūvius. Atsižvelgiant į jo itin trumpą buvimo fronte laiką, jį, ko gero, būtų galima laikyti geriausiu šios kariuomenės rūšies pavieniu kovotoju visame Vokietijos Vermachte.
Brunas Sutkus yra apdovanotas itin retu trečios pakopos snaiperio ženkleliu.
Šioje knygoje jis išsamiai aprašo savo įvairiapusišką snaiperio patirtį, įgytą fronte.
Antroje knygos dalyje pasakojama apie sunkią Bruno Sutkaus dalią, kuri jam teko, pasibaigus karui. Dvidešimt dvejus metus Sutkus praleido tremtyje. Nors jam ne kartą buvo grasinama mirtimi, jis įstengė atsispirti visiems sovietų bandymams jį užverbuoti ir padaryti jų šnipu Vakarų Vokietijoje. Ilgus dešimtmečius sovietai laikė jį savo nelaisvėje ir neleido išvykti iš šalies. Tik 1997 m. iš Rytprūsių kilęs Brunas Sutkus grįžo į savo gimtąją Vokietiją.
Šioje knygoje pasakojama ir įdomi, ir tragiška bei itin savita Antrojo pasaulinio karo frontininko gyvenimo istorija.
Jonas Biliūnas - Raštai 1948
Svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu. Rašytojo kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai: mokslas užsienyje, atostogos Tėviškėje, liga.

Subjaktyviame pasakojime daugiau dėmsio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J.Bilūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių lyrinės prozos tradiciją, kurią pratęsia tokie autoriai kaip Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius Radzevičius.

Rašytojo kūrinių centre- sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus. Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui. Toks požiūris tiesiogiai siejasi su krikščioniškomis vertybėmis.

Novelių pasakotojas pasižymi dvasingumu: jis atidžiai įsižiūri į aplinką, ieškodamas žmogiškumo apraiškų, žmonių santykiuose pabrežia dorovės klausinmus, kiekviename žingsnyje reiklus sau, nuolat jaučia kaltę dėl kitų nelaimių.