Daniel Stashower - Arturo Konano Doilio Gyvenimas. Pasakotojas - 2006„Mintis“, išleidusi nemirtingojo Sero Arthuro Ignatius‘o Conan Doyle‘io (1859-1930) 10 tomų raštus, pradžiugino mus ir jo biografijos tyrinėtojo knyga.

A. Konanas Doilis – Škotijos sostinėje Edinburge airių šeimoje gimęs legendinis anglų rašytojas. Taip jį galima apibūdinti, turint galvoje, kokia sudėtinga ir įdomi šio žmogaus biografija.

Nuodugniai ištyręs šaltinius, detektyvinių romanų autorius, pelnęs Raymondo Chandlerio Fulbrighto stipendiją detektyvinės ir kriminalinės literatūros srityje D. Stashower’is parašė knygą, kuri padeda atsikratyti daugybės mitų bei klaidingų vertinimų, ir pateikė ryškų portretą rašytojo ir nuolat nerimstančio žmogaus su visais privalumais bei trūkumais. Jį domina Artūro Konano Doilio gyvenimo kelias nuo provincijos gydytojo, vėliau karo gydytojo Pietų Afrikoje iki žymaus rašytojo, jo kūrybinės sėkmės ir nesėkmės, santykiai su tėvais, žmonomis, ano meto rašytojais Oscaru Wilde’u, Bernardu Shaw, Herbetu Wellsu ir kitais, taip pat bandymai įsitvirtinti politikoje ir galiausiai aistringas susidomėjimas parapsichologija bei spiritizmu gyvenimo pabaigoje. Ypač daug dėmesio autorius skiria pastarajam A. K. Doilio potraukiui, sukėlusiam prieštaringų visuomenės vertinimų.
Ana Frank - Dienoraštis - 2010Stebuklas, kad dar neatsisakiau visų savo vilčių - juk jos juokingos ir neįgyvendinamos. Laikausi jų įsikibusi ir, nepaisydama jokių aplinkybių, tikiu, kad žmogaus širdis iš prigimties gera.

Anos Frank dienoraštis - vienas iškalbingiausių ir labiausiai jaudinančių holokausto liudijimų. Slapstydamasi nuo nacių Amsterdame su šeima ir draugais, Ana rašė dienoraštį nuo 1942 m. birželio 12 d. iki 1944 m. rugpjūčio 1 d. Ji mirė Bergen - Belzeno koncentracijos stovykloje 1945 metais nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio.

Vienintelis iš besislapsčiusio aštuoneto išgyveno tik Anos tėvas, kuris ir įvykdė dukters norą - paskelbė jos dienoraštį. Nuo to laiko dienoraštis išverstas į 55 kalbas, išleistas 25 mln. tiražu. Jame Ana aprašė gyvenimą slėptuvėje, paaugliškas problemas, gimstančius jausmus, savęs atradimą ir negęstantį tikėjimą gėrio pergale prieš blogį.
Ayaan Hirsi Ali - Bedievė - 2013Ajana Hirsi Ali pasaulio visuomenės dėmesio susilaukė po to, kai 2004 metais islamo radikalas nušovė olandų kino režisierių Teo van Gogą ir peiliu prie jo krūtinės prismeigėlaišką, skirtą Ajanai, kuriame Vakarams paskelbė šventąjį karą, o jai – mirties nuosprendį.

Gimusi Somalyje ir itin griežtai auklėta giliai tikinčių musulmonų šeimoje, Ajana Hirsi Ali išgyveno gniuždančią Somalį valdžiusio tirono priespaudą, pilietinių karų siaubus, luošinantį apipjaustymą, žiaurią prievartą ir smurtą šeimoje, paauglystėje buvo įviliota į Musulmonų brolijos pinkles. Tačiau priverstinai tekinama už nemylimo žmogaus ji ryžosi bėgti iš Afrikos į Europą. Gavusi Olandijos pilietybę, baigė politikos mokslus ir įsijungė į Olandijos politinį gyvenimą. Moteris daug nuveikė kovodama už musulmonių moterų teises ir kviesdama islamo išpažinėjus sukti didesnės demokratijos keliu.
Patricia Mccormick - Niekada Nesuklupk - 2014Šį autobiografinį kambodžiečio Arno pasakojimą apie raudonuosius khmerus amerikiečių žurnalistė ir rašytoja Patricia McCormick pateikia kaip romaną. Jo pasakotojas -- mažas ir prastai anglų kalbą mokantis berniukas. Anot McCormick, sutvarkyti jo kalbą -- "tarsi jonvabalį įkalinti stiklainyje". Vos įsprausdavo Arno žodžius į gramatikos ir sintaksės taisykles, šviesa užgesdavo, todėl autorė nutarė palikti autentišką pasakotojo kalbą.

Skausmingai atviras ir sukrečiantis Nacionalinės knygų premijos laureatės Patricios McCormick romanas apie karo vaiką, tapusį taikos skleidėju, paremtas tikra Arno Chorno Pondo istorija.
Juozas Kralikauskas - Martynas Mažvydas Vilniuje - 1976"Martynas Mažvydas Vilniuje" (1976) buvo vėl J. Kralikausko žingsnis romanų kelyje. Šio žanro "Draugo" konkursą laimėjusį veikalą būtų galima pavadinti romantizuota biografija, nors jame atpasakojama viena dalelytė – Mažvydo buvojimas Vilniuje tuo metu, kai ten darbavosi kolegijoje Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, J. Zablockis, kai Lietuvą pasiekė užlūštanti humanizmo ir protestantizmo banga. Kai neišvengiamai turėjo gimti religijos mokymui lietuviška knyga, idant atremtų krašto polonizaciją. Bet tiek drumstos epochos rietenų pavaizdavimas, netgi Martyno Mažvydo gyvenimo aprašymas (tolesni jo gyvenimo įvykiai darosi nebesvarbūs) yra veikalo centre, kiek Kralikausko noras perprasti ir perteikti skaitytojui priežastis, paskatinusias Mažvydą tapti lietuvių dvasininku, apleistos tautos ganytoju.
Aldona Ruseckaitė - Šešėlis JMM - 2012Tautos šauklys, dainius, žadintojas. Dažnai šie nuvalkioti apibūdinimai – tai viskas, ką žinome apie vieną garsiausių Lietuvos istorijos asmenybių Maironį. Jis mums yra tapęs patriotiškumo, lietuvybės bei pareigos simboliu, tačiau tikrame poeto, kunigo gyvenime netrūko triukšmingų menininkų susibūrimų, moterų draugijos, meilės istorijų ir garbės troškimo. Galbūt metas savo didvyrį pažinti iš naujo?
Nijole Kliukaitė - Bitė - 2009Nijolė Kliukaitė, 2007 m. išleidusi romaną „Šatrijos Ragana“, tęsią prozos ciklą apie kultūros šviesuoles.

Naujoji knyga – apie rašytoją ir pedagogę Gabrielę Petkevičaitę-Bitę. Žemaitės bičiulė ir bendraautorė, Bitė lankė sergantį Vincą Kudirką, dalyvavo Jono Jablonskio organizuotame kalbininkų susirinkime, buvo išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą (1920–1922). „O, kad mes taip suprastume savo pareigas visuomenei, kaip jas suprato Gabrielė Petkevičaitė“, – sakė Vaižgantas.
Emilija Liegutė - Emilija Pliaterytė - 2004Didesnę apysakos dalį sudaro legendinės asmenybės, būsimosios sukilimo vadės vaikystės ir jaunystės gyvenimo epizodai, glaudžiai susieti su XIX šimtmečio pradžios Lietuvos dvarų buities vaizdais. Ryškūs Emilijos tėvų grafų Pliaterių, jų giminaičių, dukters mokytojų, tarnų, caro armijos karininkų portretai. Savitu pasakojimų ir vizijų stiliumi atkuriami 1831 m. sukilimo vaizdai ir atmosfera.
Anelė Butkuvienė - Garsios Lietuvos Moterys - 2007Anelė Butkuvienė – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, mokomųjų knygų, lietuvių kultūros istorijos vadovėlio, knygos „Amžinos moterys “ autorė.

Tai knyga apie garsias Lietuvos moteris. Dalies aprašomų moterų vardai Lietuvos skaitytojams arba visai nežinomi, arba žinomi labai menkai. Tai ir buvo viena iš priežasčių, paskatinusių autorę rašyti šią knygą. Autorė taip pat siekė, kad skaitytojai, ypač jaunimas, skaitydami šiuos moterų gyvenimo aprašymus, naujomis akimis pažvelgtų į mūsų istorinę praeitį.