Zigmas Stankus - Kaip tampama Albinosais
„Kaip tampama Albinosais” dažnai pavadinama kitos epochos „Dievų mišku“. Kitas laikas ir vieta, riebesni keiksmažodžiai, tačiau ne mažesnis absurdas ir beviltiškumas. Tokia pat ironija persmelkti iki skausmo rimti dalykai – vienintelė atsvara visuotinam žiaurumui.

Detaliuose ir lakoniškuose Zigmo Stankaus – žmogaus, dalyvavusio Afganistano „išvadavime“ 9-ojo dešimtmečio pradžioje – atsiminimuose natūraliai ir be pagražinimų piešiamas žmogaus virsmas robotu-žudiku bei kokčiai komiški kariuomenės kuriozai. Piešiama taip, kad po truputį atbunka net skaitytojas...

1993 metais pasirodęs pirmosios lietuviškos knygos apie Afganistaną leidimas sukėlė nemažai diskusijų ir pelnė daugybę simpatijų tarp stiprių nervų skaitytojų – knyga buvo išgraibstyta, o interneto forumuose iki šiol mirga prašymai išleisti daugiau jos egzempliorių. Antrasis sukrečiančio kūrinio leidimas skirtas visiems, kurie ieškojo, nerado, „suskaitė“, tiems, kurie prisimins, ir tiems, kurie baisėsis ir „... žiūrės į mus kaip į albinosus..
Bruno Sutkus - Snaiperis
Praleidęs fronte tik šešis mėnesius, šios knygos autorius, kovojęs Rytų fronte kaip snaiperis, iššovė 209 patvirtintus taiklius šūvius. Atsižvelgiant į jo itin trumpą buvimo fronte laiką, jį, ko gero, būtų galima laikyti geriausiu šios kariuomenės rūšies pavieniu kovotoju visame Vokietijos Vermachte.
Brunas Sutkus yra apdovanotas itin retu trečios pakopos snaiperio ženkleliu.
Šioje knygoje jis išsamiai aprašo savo įvairiapusišką snaiperio patirtį, įgytą fronte.
Antroje knygos dalyje pasakojama apie sunkią Bruno Sutkaus dalią, kuri jam teko, pasibaigus karui. Dvidešimt dvejus metus Sutkus praleido tremtyje. Nors jam ne kartą buvo grasinama mirtimi, jis įstengė atsispirti visiems sovietų bandymams jį užverbuoti ir padaryti jų šnipu Vakarų Vokietijoje. Ilgus dešimtmečius sovietai laikė jį savo nelaisvėje ir neleido išvykti iš šalies. Tik 1997 m. iš Rytprūsių kilęs Brunas Sutkus grįžo į savo gimtąją Vokietiją.
Šioje knygoje pasakojama ir įdomi, ir tragiška bei itin savita Antrojo pasaulinio karo frontininko gyvenimo istorija.
Truchanovskis V. G. - Vinstonas Čerčilis. Politinė biografija
Knyga apie Vinstoną Čerčilį (1874—1965), kuris daug metų buvo Anglijos valstybės, politinis, karinis veikėjas, įėjęs į pasaulio istoriją kaip konservatorius ir reakcionierius, socialinio bei nacionalinio išsivadavimo judėjimų priešininkas, kaip vienas iš svarbiausių imperialistinės karinės intervencijos prieš jauną Tarybų šalį organizatorių (1918— 1921 m.), Per Antrąjį pasaulinį karą V. Čerčilis buvo Tarybų Sąjungos sąjungininkas kovoje su hitlerine Vokietija. Vėliau pasidarė aršus „šaltojo karo" kampanijos įkvėpėjas.
Stasys Yla - M K Ciurlionis Kurejas ir zmogus
Tai zinomo lietuviu iseivijos veikejo, kunigo S. Ylos (1908— 1983) knyga apie kompozitoriu ir dailininka M. K. Ciurlioni. Knygoje nagrinejamos M. K. Ciurlionio kurybos istaku, raidos problemos, siejant jas su kompozitoriaus ir dailininko svarbiausiais biografijos momentais bei gyvenamos epochos bruozais. Nemazai demesio skiriama M. K. Ciurlionio kurybinio palikimo pripazinimui tiek musu, tiek pasaulines kulturos kontekste. Su sia knyga musu skaitytojas supazindinamas pirma karta.
S. Utcenka - Julijus Cezaris
Istorijos mokslų daktaro S. Utčenkos monografijoje pasakojama apie įžymųjį Senovės Romos karinį ir politinį veikėją Julijų Cezarį. Jo gyvenimas ir veikla nagrinėjami siejant juos su konkrečiomis istorinėmis aplinkybėmis.
Gajus Julijus Cezaris (lot. Gaius Julius Caesar, 100 m. pr. m. e. liepos 13 d. – 44 m. pr. m. e. kovo 15 d.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas, kilęs iš patricijų Julijų giminės. Gyveno Graikijoje ir Mažojoje Azijoje. 78 m. pr. m. e. grįžo į Romą ir kovojo su savo priešininkais. Karinei praktikai būdingi drąsūs taktiniai manevrai, sumanus naujos technikos panaudojimas, tiekimo tarnybos stiprinimas. Puolimo ir gynimosi veiksmus laikė lygiareikšmiais ir sumaniai derino. Cezario laikais padidėjo vyriausiojo vado ir legionų vadų reikšmė. Išliko 7 „Galų karo užrašų“ ir 3 „Pilietinio karo užrašų“ knygos.
Paul Strathern - Mendelejevo sapnas
Tai, ką 1869 metų vasario 17-ąją atrado Mendelejevas, buvo dviejų su puse tūkstantmečių epo kulminacija — savotiška žmonijos siekių alegorija. Taip pat alegoriškai pavadintoje Paulo Stratherno knygoje „Mendelejevo sapnas" suprantamai, populiariu stiliumi pateikta intriguojanti žmonijos pažinimo istorija, besiaiškinant visatos sandarą ir jos dėsnius.
„Nuostabiai smagi ir kaitinanti kraują kelionė nuo alchemijos iki chemijos, ieškant mūsų visatos pradmenų — elementų", im Crace
PASAKOJIMAS APIE EKSCENTRIŠKĄ MOKSLININKĄ, JO SAPNĄ IR PERIODINĖS LENTELĖS KILMĘ
Leonidas Maliuginas Irina Gitovic - Cechovas
A.Čechovas – vienas žymiausių rusų rašytojų. Laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų, kėlė švietimo, mokslo, kultūros reikšmę. Prozos kūriniuose tęsė XIX a. rusų realizmo literatūros tradicijas. Jo kūryboje parodytas XIX a. pab. Rusijos visuomenės įv. sluoksnių (daugiausia valdininkų, inteligentų) gyvenimas, aplinkos, vidinių varžtų, dvasinio nuovargio poveikis asmenybei; svarbiausias vaizdavimo aspektas – vidinė žmogaus kultūra, žmoniškumas.
Antonas Čechovas (1860 m. sausio 29 d. Taganroge, Rusijoje – 1904 d. liepos 15 d. Badenveilere (Badenweiler), Vokietija, palaidotas Maskvoje) – rusų prozininkas, rašęs apysakas, apsakymus, pjeses.
Krasimira Stojanova - Aiškiaregė Vanga
Dukterėčios parengta dokumentinė knyga apie atokiame Bulgarijos kaimelyje gyvenančią akląją likimo pranašautoją Vangą (g. 1911), stulbinančią mokslo nepaaiškinamais sugebėjimais neklystamai atskleisti nežinomus praeities, dabarties ir ateities reiškinius.
Bulgarijos aiškiaregė Vangelija Gisterova, geriau žinoma kaip Vanga, nuspėjo daug įvykių: Antrąjį pasaulinį karą, 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius, princesės Dianos (Diana) žūtį, "Kursko" katastrofą. Paaiškėjo, kad ji išpranašavo ir trečiąjį pasaulinį karą.
Bulgarė netgi nurodė, kad jis prasidės 2010 metais po pasikėsinimų į trijų valstybių
Iš bulgarų kalbos vertė Ismailas Krovas ir Lina Čekauskaitė
Kai Vangai prasidėdavo aiškiaregystės ekstazė, netgi oras aplinkui buvo prisotintas elektros iškrovų
,,Kosmose atras gyvybę ir taps aišku, kaip gyvybė atsirado Žemėje”.
,Žemėje iškas didelį miestą, kurio dėka žmonės daugiau sužinos apie savo praeitį”.
,2018 metais traukiniai skraidys ant laidų nuo saulės. Naftos gavyba nutruks, žemė ilsėsis”.
2004 metams Vanga išpranašavo pablogėjusią ekologinę situaciją ir daugelio gyvūnų bei žuvų išnykimo pradžią ir netgi vabzdžių – bičių.
Jonas Biliūnas - Raštai 1948
Svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu. Rašytojo kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai: mokslas užsienyje, atostogos Tėviškėje, liga.

Subjaktyviame pasakojime daugiau dėmsio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J.Bilūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių lyrinės prozos tradiciją, kurią pratęsia tokie autoriai kaip Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius Radzevičius.

Rašytojo kūrinių centre- sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus. Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui. Toks požiūris tiesiogiai siejasi su krikščioniškomis vertybėmis.

Novelių pasakotojas pasižymi dvasingumu: jis atidžiai įsižiūri į aplinką, ieškodamas žmogiškumo apraiškų, žmonių santykiuose pabrežia dorovės klausinmus, kiekviename žingsnyje reiklus sau, nuolat jaučia kaltę dėl kitų nelaimių.