Krasimira Stojanova - Aiškiaregė Vanga
Dukterėčios parengta dokumentinė knyga apie atokiame Bulgarijos kaimelyje gyvenančią akląją likimo pranašautoją Vangą (g. 1911), stulbinančią mokslo nepaaiškinamais sugebėjimais neklystamai atskleisti nežinomus praeities, dabarties ir ateities reiškinius.
Bulgarijos aiškiaregė Vangelija Gisterova, geriau žinoma kaip Vanga, nuspėjo daug įvykių: Antrąjį pasaulinį karą, 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolius, princesės Dianos (Diana) žūtį, "Kursko" katastrofą. Paaiškėjo, kad ji išpranašavo ir trečiąjį pasaulinį karą.
Bulgarė netgi nurodė, kad jis prasidės 2010 metais po pasikėsinimų į trijų valstybių
Iš bulgarų kalbos vertė Ismailas Krovas ir Lina Čekauskaitė
Kai Vangai prasidėdavo aiškiaregystės ekstazė, netgi oras aplinkui buvo prisotintas elektros iškrovų
,,Kosmose atras gyvybę ir taps aišku, kaip gyvybė atsirado Žemėje”.
,Žemėje iškas didelį miestą, kurio dėka žmonės daugiau sužinos apie savo praeitį”.
,2018 metais traukiniai skraidys ant laidų nuo saulės. Naftos gavyba nutruks, žemė ilsėsis”.
2004 metams Vanga išpranašavo pablogėjusią ekologinę situaciją ir daugelio gyvūnų bei žuvų išnykimo pradžią ir netgi vabzdžių – bičių.
Jonas Biliūnas - Raštai 1948
Svarbiausias J.Biliūno prozos savitumas - pasakojimas pirmuoju asmeniu. Rašytojo kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai: mokslas užsienyje, atostogos Tėviškėje, liga.

Subjaktyviame pasakojime daugiau dėmsio skiriama pasakotojo vidiniam pasauliui, o ne detaliam aplinkos aprašymui. Šio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu. J.Bilūnas yra lietuvių psichologinės prozos pradininkas. Jo kūryba pradeda vadinamosios lietuvių lyrinės prozos tradiciją, kurią pratęsia tokie autoriai kaip Juozas Aputis, Romualdas Granauskas, Bronius Radzevičius.

Rašytojo kūrinių centre- sąžinės kamuojamas, likimo nuskriaustas žmogus. Vyraujanti moralinė nuostata - gailėtis nelaimingojo ir atleisti netgi skriaudėjui. Toks požiūris tiesiogiai siejasi su krikščioniškomis vertybėmis.

Novelių pasakotojas pasižymi dvasingumu: jis atidžiai įsižiūri į aplinką, ieškodamas žmogiškumo apraiškų, žmonių santykiuose pabrežia dorovės klausinmus, kiekviename žingsnyje reiklus sau, nuolat jaučia kaltę dėl kitų nelaimių.
J L Ackrill - Aristotelis
Aristotelio kūrybos tyrinėtojas ir vertėjas į anglų kalbą, Oxfordo universiteto filosofijos istorijos profesorius J.L. Ackrill Šią knygą vadina populiariu Aristotelio filosofijos vadovu. IŠ tikrųjų čia autorius aprėpia labai platų Aristotelio filosofijos problemų ratą, supažindina su svarbiausiomis jo filosofinių tyrimų sritimis. Itin vertinga tai, kad autorius apie Aristotelį kalba daugiausia jo paties žodžiais, gausiai vartodamas ilgas jo veikalų ištraukas ir pateikdamas savo komentarus, kurie pasižymi gyva mintimi, netradiciniu intriguojančiu vertinimu, skatinančiu pažvelgti i Aristotelį kaip į mūsų laikų amžininką, kviečiantį skaitytoją į diskusiją aktualiais būties ir pažinimo klausimais.
Borisas Kuznecovas - Einsteinas
Biografinė apybraiža apie įžymaus fiziko A. Einšteino gyvenimą ir kūrybą, apie jo idėjų gimimą ir jų raidą. Knygoje pasakojama apie padaryta perversmą fizikinėje pasaulio sampratoje, atskleidžiamos mokslinės ir meninės kūrybos psichologinės paralelės.
Albert Einstein (adapt. Albertas Einšteinas; 1879 m. kovo 14 d. – 1955 m. balandžio 18 d.) – vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją. Jis taip pat nemažai nuveikė kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą.
Borisas Gribanovas - Hemingvejus
Ernest Miller Hemingway (Ernestas Mileris Hemingvėjus arba Ernestas Hemingvėjus (1899 m. liepos 21 d. – 1961 m. liepos 2 d.) – amerikiečių romanistas ir novelistas, trumpų istorijų rašytojas. Dauguma jo kūrinių laikomi klasikiniais Amerikiečių literatūros kanone. 1954 m. gavo Nobelio literatūros premiją už apysaką „Senis ir jūra“. Po septynerių metų 1961 rašytojas nusižudė.
Romanai(1925) „Pavasario liūtis“, (1926) „Fiesta (Saulė taipogi teka)“, (1929) „Atsisveikinimas su ginklais”, (1937) „Turėti ir neturėti“, (1940) „Kam skambina varpai”, (1950) „Anapus upės ir į medžius“, (1952) „Senis ir jūra”, (1962) „Jaunuolio nuotykiai“, (1970) „Salos vandenyne“
(1986) „Edeno sodas“, (1999) „Tikra iš pirmo žvilgsnio“
Antanas Ruskys - Raudonosios katorgos keliais
Prieš skaitytojo akis praslenka du autoriaus gyvenimo dešimtmečiai — žmogaus, ėjusio XX amžiaus raudonosios katorgos keliais nuo ramaus Žemaitijos miestelio Endriejavo iki Raudondvario pakaimėje per Kretingos, Klaipėdos, Vilniaus kalėjimus į baisiausius Sibiro lagerius, į mirties stovyklą Karagandoje, i tremtį Krasnojarske. Tik pats autorius gaii papasakoti ir nutapyti tikrąjį komunizmo „peizažą", nes mes nesugebėtume; mūsų pareiga — skaityti, suprasti, įsidėmėti, neužmiršti.
Šiuos prisiminimus skiriu Endriejavo valsčiaus partizanams, žuvusiems kovose, kaliniams, tremtiniams, išduotiems ir parduotiems savųjų judų į katorgą— okupantų pragarą, kovojusiems už Tėvynės laisvę, paaukojusiems jaunystę ir gyvybę.
Andreas Ulrich - Angelo veidas: Mafijos smogiko istorija
Labai retai kada galime gauti informacijos apie tikrąjį mafijos gyvenimą, nes tas, kuris sulaužo tylėjimo įžadus būna pasmerkiamas mirti. Šioje knygoje Džordžijus Bazilis, dar vadinamas Angelo veidu, būdamas vienu svarbiausiu Italijos regiono Kalabrijos mafijos bosu bei išplėtojęs ginklų bei narkotikų prekybos tinklą po Vokietiją, be jokių skrupulų pasakoja apie mafijos veiklos užkulisius.
Knyga atpasakoja šio pusiau italo, pusiau vokiečio mafiozo gyvenimą: jo vaikystę ir jaunystę Miulhaime prie Ruro upės, įsiliejimą į nusikalstamą pasaulį, kilimą karjeros laiptais iki Kalabrijos Karelio klano lyderių. Galų gale – areštą ir dalyvavimą liudininkų apsaugos programoje, skirtoje parodymus duodantiems mafijos nariams.