Algirdas Grigaravičius - Atsiskyrėlis iš Suvalkijos - 2017Jonas Basanavičius, nutolęs nuo mūsų per šimtmetį, šiame atkurtos biografijos bandyme, kiek galėta, nukeliamas nuo pjedestalo, kad, viena vertus, priartėtų žemiškesniu pavidalu, kaip mylintis, kenčiantis, svajojantis, pykstantis ant saviškių, o, kita vertus, atsiskyrėlis, užsispyręs darbštus suvalkietis svajoklis, ištikimas jaunystės idealams, atsisakęs asmeninės laimės dėl tautos laisvės.
Pirmojo mūsų laikraščio ir lietuviško mokslo organizatorius, politikas iš reikalo, verslininkas, humanistas medikas ir liberalas savo pažiūromis, likęs kukliai gyventi Vilniuje, be ordinų ir postų nepriklausomoje Lietuvoje, bet sugebėjęs neišnykti iš tautiečių akiračio pusę šimto metų.
Aurimas Švedas - Irena Veisaitė. Gyvenimas Turėtų Būti Skaidrus - 2016„Patirtys, apie kurias aš Jums ką tik papasakojau, leido man suvokti, kad gyventi irgi yra menas, kad gyvenimui irgi reikalinga prasmė, tema ir ritmas.“
Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.
Jutaka Jokota - Povandeniniai Kamikadzės - 2016„Povandeniniai kamikadzės" – pasakojimas apie neįtikėtiną Japonijos jūrų laivyno išradimą kaiteną. Šias torpedas keliu, kuriuo negrįžtama, – keliu į mirtį – pilotuodavo vyrai, savanoriškai aukojantys gyvybę dėl savo šalies.
Kaitenų karinės pajėgos, sudarytos iš mirtininkų pilotuojamų torpedų, paskutiniais Antrojo pasaulinio karo mėnesiais beviltiškai kovojo mėgindamos sutriuškinti Jungtinių Amerikos Valstijų laivyną. Tačiau šis ginklas buvo toks įslaptintas, kad apie jį nežinojo net patys japonai.
Jutaka Jokota (Yutaka Yokota) rengėsi tapti naikintuvo pilotu, bet kaip savanoris buvo perkeltas į povandeninių mirtininkų pajėgas. Šioje knygoje, sukurtoje dienoraščių pagrindu, jis detaliai aprašo kaitenų atsiradimą, jų veikimo principus ir laimėjimus mūšiuose, kartu atskleisdamas kvapą gniaužiančią vidinę dramą vyrų, savanoriškai ėjusių kovoti ir mirti. Tai pasakojimas apie bene keisčiausią ir fanatiškiausią kovinę grupę per visą karo istoriją.
Julius Keleras - Teta Elzė, Šaltojo Karo Lyderė - 2014"Teta Elzė, Šaltojo karo lyderė" - autobiografiškos ir sykiu dokumentiškos esė, vadintinos prisiminimais, nors dėmesys sutelkiamas ne į laiko aplinkybes, o į aprašomojo charakterį. Tai atidus ir šiltas žiūrėjimas į artimuosius, gimines, bičiulius, mokytojus, draugus.
Pasakojimas nuspalvintas lengvu humoru.
Elena Leontjeva, Aneta Vainė, Marija Vyšniauskaitė - Stokos Reiškinys Būtis Žmogus Ir Bendruomenė - 2016Rinktinėje stoka nagrinėjama iš skirtingų humanitarinių ir socialinių disciplinų perspektyvos. Studijų tikslas – permąstyti fundamentalią stokos prasmę, aktualizuoti santykį su ja. Skirtingų prieigų dėka ištirti įvairūs stokos aspektai leidžia susidaryti kompleksinį šio reiškinio vaizdą, aiškinti stokos vaidmenį būtyje, žmogaus vidujybėje ir visuomenėje. Tyrimo atspirties taškas – tai netobulo ir mirtingo žmogaus veikimas ribotame pasaulyje, kuris regimas kaip nuolatinis dialogas su stoka, konkrečių stokojimų įveika, gėrybių gausinimas. Tokiame kontekste stoka iškyla kaip prielaida laisvei ir bendradarbiavimui.
Tomas Arūnas Rudokas - Pornomūza - 2007Tomas Arūnas Rudokas - poetas, fantazuotojas, chuliganas, girtuoklis, mergišius, meilės dainius ir buvęs zekas, trijų vaikų tėvas ir trijų žmonų buvęs vyras, persona non grata beveik visuose Vilniaus baruose. „Pornomūza“ - beveik autobiografinė T. A. Rudoko knyga apie nieką, knyga, kuri buvo parašyta 2004-2005 m. ir kurią leidykla atsisakė išleisti.