Gajus Plinijus Jaunesnysis - Iš Laiškų Apie Gyvenimą, Valdžią Ir Mirtį - 2015Gajus Plinijus Jaunesnysis (apie 61–113 m. po Kr.) – žymus romėnų rašytojas, filosofas ir politikas, garsėjęs kaip talentingas oratorius. Iš antikos laikų mus pasiekė jo „Panegirika" ir gausybė laiškų draugams bei artimiesiems. Juose atgyja I a. po Kr. romėnų gyvenimas – buitis, politiniai ir kultūriniai procesai, to meto aktualijos: Vezuvijaus išsiveržimas, teismai, imperatoriaus Domitiano savivalė, Trajano reformos švietimo ir socialinės rūpybos srityse.

Laiškuose gausu vaizdingų pasakojimų apie nesąžiningus politikus, veidmainystę, grobstymo bylas, – ir autorius tai žino anaiptol ne iš nuogirdų – jis pats tose bylose sakė kaltinamąsias ir ginamąsias kalbas. Kaip atsvara išsikerojusioms blogybėms prieš akis iškyla daugybė šviesių, pagarbos vertų asmenybių, susižavėjimą keliančių poelgių, mecenatystės pavyzdžių. Taip skaitytojo vaizduotėje pamažu ryškėja tobulo valstybės veikėjo portretas. Koks jis? Tai sąžiningas, padorus, išsilavinęs žmogus, kuris rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų gerove. Jis nepamiršta pareigos šeimai ir visuomenei, bet... randa laiko ir sau. Autoriaus manymu, šias savybes geriausiai įkūnija imperatorius Trajanas. Todėl šiame rinkinyje skaitytojas ras ir Trajaną šlovinančią „Panegiriką".

Gajų Plinijų Jaunesnįjį būtų galima pavadinti to meto sąžine. Skaitant jo tekstus, peršasi išvada, kad nuo antikos laikų niekas nepasikeitė. Būtent todėl verta įsiklausyti į šio filosofo pamokymus. Rašydamas apie gyvenimą ir mirtį, apie valdymo sistemos negeroves ir žmonių ydas, jis ragina puoselėti pilietiškumą ir moralę, mokytis iš praeities klaidų ir... žiūrėti saiko šiame nesaikingame pasaulyje.
Erika Umbrasaitė - Vienos Krūties Istorija - 2008Debiutuojančios rašytojos žurnalistės Erikos Umbrasaitės knygoje simboliniu pavadinimu „Vienos krūties istorija“ ironiškai, optimistiškai, o kartais ir graudžiai pasakojama skaudi moters, per jaunos sirgti ar mirti, gyvenimo ir meilės istorija susirgus agresyvia krūties vėžio forma.
Knygos pagrindas - autentiškas dienoraštis, rašytas beveik kasdien dvejus metus, kuriuos truko kova už teisę pasveikti.
Astrid Lindgren - Samuelis Augustas Iš Sevedstorpo Ir Hana Iš Hulto - 2002Ši knyga šviesios atminties rašytojos Astridos Lindgren vaikystės prisiminimų ir esė knyga. Joje autorė pasakoja savo tėvų meilės istoriją, prisimena vaikystės namus, pirmąsias pasakas, kūrybinio kelio pradžią, perteikia pamąstymus apie knygos, kaip kultūros vertybes, atsiradimą bei galimybę išlikti, įpina į atsiminimus ir švedų poezijos pavyzdžių. Paskutinis pasakojimas - nuostabi iš XVIII a. Vokietijos atkeliavusi meilės istorija. Knyga skiriama visiems, kam artima Astridos Lindgren asmenybė ir kūryba, Švedijos dvasia ir kultūra.
Lesley-Ann Jones - Freddie Mercury Visa Biografija - 2012Tai – visa Fredžio Merkurio gyvenimo biografija, kurios autorė – apdovanojimų pelniusi roko žurnalistė Leslė-Ana Džouns (Lesley-Ann Jones), kartu su Queen keliavusi koncertiniuose turuose ir artimai susibičiuliavusi su grupe. Asmeniškai puikiai pažinodama likusius grupės narius ir artimiausius Fredžio aplinkos žmones – nuo gimimo iki paskutiniųjų dienų – Leslė-Ana parašė giliausių įžvalgų nestokojantį kūrinį apie vieną iš labiausiai mylimų ir sudėtingiausių pasaulio asmenybių.
Kupinoje kruopščiai surinktų faktų ir atjautos, šioje sensacijų nesivaikančioje knygoje – kaip ir kuriamame vaidybiniame filme – išskirtinis dėmesys skiriamas devintojo dešimtmečio Queen karjeros periodui prieš pasirodymą Live Aid, sugrąžinusį į šlovės olimpą, kai grupė buvo atsidūrusi ant iširimo slenksčio.
Mėgindama kuo geriau suprasti ir pažinti legenda tapusį žmogų, Leslė-Ana Džouns apkeliavo daug pasaulio – pradedant Londonu, baigiant Zanzibaru ir Indija. Su gausybe išskirtinių interviu, parašyta iš neįkainojamos dviejų dešimtmečių po F. Merkurio mirties perspektyvos, ši knyga yra naujausias legendinės asmenybės portretas.
Czesław Miłosz Tomas Venclova - Grįžimai Lietuvon - 2014Knygą „Grįžimai Lietuvon“ sudaro laiškai, rašytojų skirti vienas kitam, ir tekstai apie vienas kitą: Czesławo Miłoszo poezija, esė, laiškai, atsiminimai ir vertimai, susiję su Tomu Venclova, ir Venclovos eilėraščiai, vertimai, atgarsiai, komentarai, esė ir apžvalgos, skirtos Miłoszui.
Lig šiol šių dviejų mąstytojų tekstai nepraranda aštrumo: jiedu reprezentuoja skirtingų kartų patirtis, dviejų kalbų gyvybingumą ir reflektuoja dviejų tautų santykių peripetijas. Autoriai užaugo toje pačioje istorinėje panoramoje, reiškė meilę Lietuvos gamtai ir juodu susiejusiam miestui – Vilniui.
Ir nors, anot Mindaugo Kvietkausko, „pasikeitė tai, kas kuria legendą Vilniaus širdyje“, nors nebeturime Rudnickio kavinės su Miłoszo langu ir staleliu, tačiau tebesklendžia „barokiniai debesys virš barokinio miesto“, pasak paties Miłoszo, tebeturime autorių liudijimus ir, pasinaudojant Rūtos Oginskaitės mintimi apie filmo, skirto Nobelio premijos laureatui Miłoszio, autorius, „tai brangu. Ir brangintina, nes reta.“
„Ir tu, ir aš norime, kad lietuvių ir lenkų tarpusavio santykiai susiklostytų kitaip negu praeityje. Dvi tautos praeityje turi baisaus patyrimo, buvo užkariautos, pažemintos, sutryptos. Naujosios kartos kalbėsis tarpusavyje kitaip, negu kalbėjosi prieškario metais. Tačiau privalome atsižvelgti į inercijos jėgą ir į tai, kad ideologinėje tuštumoje, kuri susidarė, nacionalizmas Lenkijoje ar Lietuvoje dar ne kartą grįš į pramintas vėžes, nes kiekvienos šalies istorijoje esama pasikartojimo pavyzdžių, patterns.“
Czesławas Miłoszas – Tomui Venclovai
Algirdas Grigaravičius - Atsiskyrėlis iš Suvalkijos - 2017Jonas Basanavičius, nutolęs nuo mūsų per šimtmetį, šiame atkurtos biografijos bandyme, kiek galėta, nukeliamas nuo pjedestalo, kad, viena vertus, priartėtų žemiškesniu pavidalu, kaip mylintis, kenčiantis, svajojantis, pykstantis ant saviškių, o, kita vertus, atsiskyrėlis, užsispyręs darbštus suvalkietis svajoklis, ištikimas jaunystės idealams, atsisakęs asmeninės laimės dėl tautos laisvės.
Pirmojo mūsų laikraščio ir lietuviško mokslo organizatorius, politikas iš reikalo, verslininkas, humanistas medikas ir liberalas savo pažiūromis, likęs kukliai gyventi Vilniuje, be ordinų ir postų nepriklausomoje Lietuvoje, bet sugebėjęs neišnykti iš tautiečių akiračio pusę šimto metų.
Aurimas Švedas - Irena Veisaitė. Gyvenimas Turėtų Būti Skaidrus - 2016„Patirtys, apie kurias aš Jums ką tik papasakojau, leido man suvokti, kad gyventi irgi yra menas, kad gyvenimui irgi reikalinga prasmė, tema ir ritmas.“
Istoriko Aurimo Švedo knygoje „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ atskleidžiamas neeilinio žmogaus – germanistės, teatrologės, ilgametės Atviros Lietuvos fondo pirmininkės Irenos Veisaitės – likimas. Praeities tyrinėtojo ir savąsias patirtis apmąstančios asmenybės dialoguose atsiveria įvykių prisodrinta vieno gyvenimo istorija, aprėpianti keturias, radikaliai skirtingas, epochas – tarpukarį, pirmosios sovietinės ir nacių okupacijos laiką, sovietmetį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą ir įtvirtinimą.
Istorijos ir atminties akistatoje išryškėja ne tik Irenos Veisaitės biografijos kontūrai, bet ir XX amžiaus akivaruose dingusio Lietuvos žydų pasaulio vaizdai, atkuriami knygos herojės sutiktų iškilių kultūros pasaulio asmenybių portretai, atgyja jos matytų legendinių spektaklių fragmentai, suskamba prieš daugelį dešimtmečių pasakyti ar išgirsti prasmingi žodžiai.
Knygoje taip pat pateikti profesorės Irenos Veisaitės tekstai, pasisakymai, laiškų ištraukos, kurie papildo, pagilina, padeda naujai interpretuoti pokalbiuose gimusią gyvąją istoriją.