Rimantas Grikevičius - Nuostabusis Miškas - 2009 „Nuostabusis miškas“, pažintinių straipsnių apie mišką ir jo aplinką rinkinys, yra skirtas plačiajai visuomenei. Deja, knygos jau nebespėjo išvysti jos autorius ir sudarytojas Rimantas Grikevičius. Šio iškilaus gamtosaugininko, ilgamečio ministerijos darbuotojo netektis (mirė rugsėjo 25 d.) skaudžiai praretino negausias rašančiųjų apie mišką ir talentingu žodžiu skatinančiųjų jį puoselėti gretas. Leidinio „Nuostabusis miškas“ tikslas, kaip kreipdamasis į skaitytojus sakė Rimantas Grikevičius, – atskleisti miško, kaip atskiro pasaulio, žavesį, medžių ir krūmų ypatumus, augalijos, grybų ir gyvūnijos pasaulių savitumą, miško ir žmogaus santykį, taip pat pateikti poetų ir rašytojų kūrybos miško tema, žymių žmonių minčių apie mišką ir t. t. Gausiai iliustruotoje knygoje, be autoriaus parengtos medžiagos, paskelbti ir šiam leidiniui parašyti mokslo žmonių straipsniai. „Nuostabusis miškas“ yra skirtas mūsų šalies tūkstantmečiui, todėl skyriuje „Lietuvos miškai“ trumpai nusakyta, kaip atrodė mūsų miškai prieš tūkstantį metų, jų raida ligi šių dienų. Geriau suprasti miško, medžių, augalų ir gyvūnų gyvenimą padeda skyriai „Miško paklotė“, „Požeminis miško gyvenimas“, „Energetiniai laukai miške“ ir kt. Kurie aukščiausi medžiai Lietuvoje, ar gali lyti varlėmis ir unguriais, ar bus klonuojamas genys, ar galima padaryti atradimų gulint miške – į šiuos ir daugelį kitų klausimų skaitytojas ras atsakymus skyriuje „Tai įdomu“. Miškas, pasak Rimanto Grikevičiaus, – labai tinkamas objektas teigiamoms mintims formuoti, medituoti. Kaip jis gali padėti žmogui gerai jaustis, patariama skyriuje „Miškas, teigiamos emocijos, juokas ir kiti geri patarimai, kaip būti laimingam.“
Tauras Mekas - Senoji Vaistininkystė - 2005Trejose devyneriose vaistininkystės praeities paveikslėlių autorius apžvelgia istorijos vingius ir šešėlius, samprotaudamas apie vaistą, vaistiniką ir vaistinę, prisimena mūsų visuomenėje užmirštus globėjus ir vaistininkystės ženklų prasmę, savitai interpretuoja reklamos ir konkurencijos apraiškas šimtmečių tėkmėje, apibendrina istorijos žinias apie signatūras, pamirštus bei padavimais apipintus vaistus.
Eugenija Šimkūnaitė - Gyvenimo Paslaptys Ir Lemtys - 2003Žymios vaistažolių tyrinėtojos, farmacininkės, botanikės, Lietuvos gamtos ir tradicijų žinovės antroji knyga. Knygą sudaro keturi skyriai. Pirmajame - "Metų paslaptys ir lemtys" spausdinamas mėnesių horoskopas pagal paukščius, metų horoskopas pagal javus, plačiai aprašomi lietuvių metų darbai ir valgiai paėjusio amžiaus pradžioje. Antras skyrius skirtas fitoterapijos pagrindams, trečiasis - seniesiems lietuvių papročiams (metūgalio burtai, saulės žymėjimas lietuvių kultūroje, Kūčių, velykiniai prietarai ir kt.). Ketvirtajame skyriuje - praktiški patarimai susirgus viena ar kita liga, rašoma apie okultizmą, astrologiją, liaudies mediciną.
Henning Mankell - Žudikas Be Veido - 2009Henningas Mankellis (Henning Mankell, gim. 1948) - garsus švedų rašytojas, kurio knygos skaitomos daugiau nei trisdešimtyje pasaulio šalių. Jis ne kartą pripažintas geriausiu Švedijos detektyvų kūrėju. Tarptautinio pasisekimo sulaukė parašęs detektyvinių romanų seriją apie ryškaus charakterio inspektorių Kurtą Valanderį. Žudikas be veido - pirmoji šios serijos knyga.

Atokiame Švedijos kaime žiauraus nusikaltimo aukomis tampa vyresnio amžiaus ūkininkų pora. Net visko matę policininkai sukrėsti. Sunku įsivaizduoti, kas galėjo taip šaltakraujiškai susidoroti su iš pirmo žvigsnio ramiai ir kukliai gyvenusiais žmonėmis.

Nepasitvirtinus spėjimams dėl keršto ar apiplėšimo motyvų, bylą tiriančiam inspektoriui Kurtui Valanderiui lieka vienintelė išeitis - remtis paskutiniu sunkiai sužeistos moters liudijimu - vieninteliu jos ištartu žodžiu „Užsienietis...“. Vietinės spaudos išplatinta žinia dar labiau apsunkina tyrimą. Nepasitenkinimo banga kyla imigrantų stovyklose - nužudomas atvykėlis iš Somalio.
Yuval Noah Harari - Sapiens - 2016Prieš 100 tūkstantmečių žeme vaikščiojo bent šešios žmonių rūšys, viena iš kurių šiandien vadinama Homo sapiens. Šios rūšies atstovai buvo gyvūnai, aplinką veikę ne daugiau nei gorilos, jonvabaliai ar medūzos.
Tačiau prieš 70 tūkstančių metų prasidėjo procesas, kurį šiandien vadiname kognityvine revoliucija. Atsitiktinė genų mutacija pakeitė Homo sapiens smegenų neuronų jungtis ir pavertė mus aplinką niokojančiais Žemės šeimininkais.
Kaip mūsų rūšiai pavyko užkariauti pasaulį? Kada ir kodėl atsirado religijos, valstybės ir pinigai? Kaip kūrėsi ir žlugo karalystės, miestai ir imperijos? Kaip mokslas ir kapitalizmas tapo dominuojančiomis religijomis? Ar žmonės atsispirs pagundai save tobulinti ir netaps kiborgais?
Jeruzalės universiteto profesoriaus Y. Harari knygoje „Sapiens“ nuosekliai, glaustai ir itin žaismingai pasakojama, kokią įtaką žmonijai padarė trys svarbios revoliucijos: minėtoji kognityvinė, prieš 12 000 metų kilusi žemės ūkio ir vos prieš 500 metų prasidėjusi mokslo revoliucija. Drąsios ir provokuojančios autoriaus įžvalgos, grįstos giliomis biologijos, antropologijos, paleontol­ogijos, istorijos ir ekonomikos mokslų žiniomis, radikaliai keičia daugelį nusistovėjusių sampratų apie pasaulį.