Hans Werner Richter - Nugalėtieji
Žymus vokiečių rašytojas H. V. Richteris (1908—1993), lietuvių skaitytojui jau pažįstamas iš knygos „Nežudyk", romane „Nugalėtieji" parodo dramatišką ir beviltišką vokiečių kareivių kovą Italijos fronte Antrojo pasaulinio karo metais ir skaudžias dienas amerikiečių nelaisvėje, kur jie vėl susiduria su žiauriu nacionalsocializmo apkvailintų žmonių teroru.
Harlan Coben - Netikėtas smūgis
Stadione, priešais kioską, kur Moet šampano taurė kainuoja 7,50 dolerio, šaltakraujiškai nušaunama jauna moteris. Kažkada ji buvo pasiekusi svaiginančias teniso aukštumas. Dabar, JAV atvirųjų varžybų įkarštyje, laikraščių antraštės liaupsina kitą jauną žaidėją iš kitos barikadų pusės. Kai sporto agentas Mironas Bolitaras imasi tirti nužudymą, jis atskleidžia ryšį tarp šių dviejų žaidėjų ir prieš šešerius metus įvykdytą žmogžudystę prabangiame klube.
Greitai Mironas įklimpsta susidūręs su nesąžiningu JAV senatoriumi, pavydžia motina ir mafija. Jis supranta žaidžiąs labai pavojingą žaidimą – su žudiku ir tiesa
Harlan Coben - Niekam nesakyk
Gydytojas Deividas Bekas patyrė skaudžią netektį, ir jau aštuonerius metus kiekvieną dieną vis prisimena tą išgyventą siaubą: spindintis ežeras, blausi mėnulio šviesa... veriantis riksmas. Tą naktį pagrobė jo žmoną. Tą naktį jis paskutinį kartą matė ją gyvą.
Vieną dieną jo kompiuteryje netikėtai pasirodo žinutė – frazė, kurią suprasti gali tik jiedu su žmona. Beką pribloškia suvokimas – gal jo žmona vis dėlto gyva ir siunčia įspėjimą niekam nesakyti.
Howard Pyle - Robino Hudo nuotykiai
Turbūt visi yra girdėję apie Robiną Hudą ir jo linksmą įstatymo atstumtųjų vyrukų būrį: galingąjį mažąjį Džoną, drąsųjį Raudonąjį Vilį, muzikalųjį Alaną iš Slėnio ir vienuolį Tuką. H. Pyle‘o knygoje rasite visus smagius pasakojimus, kaip Robinas Hudas ir Mažasis Džonas kovojo lazdomis ant liepto per upelį, kaip Robinas laimėjo gryno aukso strėlę šaudymo iš lanko varžybose, ir kaip Notingamo šerifas, norintis sugauti Robiną Hudą, buvo daug kartų pergudrautas.
J M Coetzee - Maiklo K gyvenimas ir laikai
Sigitas Parulskis, apžvelgdamas J. M. Coetzee „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ lietuviškąjį vertimą, reziumavo: „Unikali, stulbinamos įtaigos ir keisto žmogiškos egzistencijos beprasmybės grožio sklidina knyga, vienas ryškiausių per pastaruosius dvidešimt metų vertimų.“ Taiklus apibūdinimas apie antrąjį lietuviškai išverstą J.M. Coetzee romaną, o prisimenant pirmąjį – „Nešlovė“, reikia pasidžiaugti, kad pernai pasirodė puiki kūrinio ekranizacija su John Malkovich‘iu pagrindiniame vaidmenyje.

Perskaitęs abu minėtus romanus, jau galiu drąsiai teigti, kad teisinga paplitusi nuomonė, jog šio rašytojo kiekviena knyga skirtinga ne tik siužetu, bet ir rašymo stiliumi. Jeigu „Nešlovė“ lygiavosi į A. Camus, tai „Maiklo K gyvenimas ir laikai“ – į S. Beckett‘ą (tik ne taip viskas beketiškai absurdiška ir ne taip neapčiuopiama) ir F. Kafką (taip, viskas taip kafkiškai beprasmiška ir metamorfiška). Visgi nereikia išsigąsti pastarųjų literatūrinių „pamišėlių“: Coetzee skaitosi lengvai, nevargina sudėtinga sintakse ir eiliniam mirtingajam neįkandamomis stilistinėmis priemonėmis. Rašytojas labiau paprastas ir žemiškas, kaip jo kūrinio pagrindinis veikėjas, Maiklas K, sodininkas.
James Ellroy - Juodoji orchidėja
Los Andželo priemestyje rastas subjaurotas jaunos moters lavonas. Tirti šį žiaurų nužudymą imasi du įgudę policininkai- draugai ir varžovai, įsimylėję tą pačią moterį. Netrukus abu vyriškiai it apsėsti pasineria į naują bylą: Elizabetos Šort gyvenimo ir mirties paslaptis neduoda jiems ramybės. Ieškodami atsakymo jie priversti pereiti tikrą pragarą, pasinerti į patį pokario Holivudo dugną, atskleisti žmogaus dvasios tamsiąsias bedugnes ir akis į akį susidurti su savo sielų pabaisomis...
John Grisham - Brolija
Trejetas teisėjų, atsidūrusių už nešvarius darbelius kalėjime, toliau plėtoja savo nelegalią veiklą, laiškais šantažuodami pasiturinčius pagyvenusius vyriškius, pasižyminčius ne visai įprasta seksualinę orientacija. Į šių veikėjų pinkles patenka ir kandidatas į JAV prezidentus; įvykiai ima rutuliotis nepaprasta sparta, pasakojimas įgyja sensacingų, kvapą gniaužiančių elementų. Autoriaus stilius – lengvas ir patrauklus, o paėmus knygą norisi greičiau ją parskaityti, juolab, kad atomazga – išties netikėta.