Kazys Saja - Pasakysiu Kaip Draugui - 1986Knygoje spausdinami apsakymai ir apysakos, kuriuose autorius, pasitelkdamas grotesko, paradoksų, feljetonines situacijas, išjuokia girtuoklius, kyšininkus, sukčiautojus.
Kazys Saja – lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, įvairių kultūros leidinių straipsnių autorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. K. Sajos tekstams būdinga laisvamaniškumo, tautiškumo, humanizmo, kaimo, pagonybės, senolių išminties temų sklaida.
Jurgis Kunčinas - Vaizdas į Mėnulį - 1989Pirmasis rašytojo apsakymų rinkinys. Kūriniai patrauklūs temų ir išraiškos įvairumu. Autorius mėgsta vaizduoti „nestandartinės“ prigimties žmones, net „visuomenės atstumtuosius“, kurių likimai, mintys, jausmai savitai atspindi pribrendusias mūsų gyvenimo problemas.
Krinta į akis meninio vaizdo reljefiškumas, rašytojo mokėjimas susieti tarsi atsitiktinius reiškinius, detales, sarkazmo, grotesko elementai. Savotišką nuotaiką kuria daugelio herojų kesitumas, paslaptingumas, kurio nepaaiškinsi vienareikšmiškai.
Tomas Arūnas Rudokas - Nors Kelio Nėra - 2016Tos mergaitės nebėra, Dinai.
Ir nors šiąnakt žvaigždžių nebus, ir nors kelio nėra, aš vis dėlto einu.
O kai man norisi verkti, žmogau, aš įsikandu leteną ir urzgiu.
Taip baigiasi 1999-aisiais Tomo Arūno Rudoko (1966–2012) parašytas apsakymas „Kelyje“, simboliškai užbaigiantis ir ankstyvąjį jo kūrybos laikotarpį.
Į šią rinktinę įtraukti geriausi rašytojo ankstyvosios prozos kūriniai. Tarp jų – ir debiutinė apysaka „Autodafė“, 1988-aisiais išleista šiais laikais nebeįsivaizduojamu 45000 egz. tiražu, ir dar niekur nepublikuoti tekstai, po autoriaus mirties rasti tarp jo rankraščių.
Rinktinės tekstus, parašytus gatvės kalba, bet išlaikančius aukštosios prozos stilių, sieja skausmingos savojo kelio – gyvenimo prasmės – paieškos, pažįstamos iš J. Kerouaco romano „Kelyje“. Šią knygą autorius vadino savo kartos naujuoju testamentu.
Šiandien geriausiai žinomas vėlyvasis T. A. Rudokas, neradęs kelio ir tapęs persona non grata ne tik Vilniaus kavinėse, bet ir literatūriniame pasaulyje. Ši rinktinė primena ankstesnį, kelio vis dar ieškantį autorių. Ateityje jis gali tapti dar vienos prarastosios kartos veidu.