Romas Gudaitis - Vytauto Vergo Įdagas. Rudnia Iškeliauja į Dangų - 2016Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paveikslas atskleidžiamas netikėtu kampu - vaikystės draugo, vėliau tapusio patikėtiniu, žvalgu, nuolatiniu palydovu ir bendražygiu, - Dauvilko akimis. Taip išryškėja Vytauto vidinės dramos, abejonės, skausmingi religiniai ir geopolitiniai pasirinkimai, kurių reikalavo sudėtinga Vytauto valdymo epocha, kupina esminių konfrontacijų.

Apysaką galima skaityti ir kaip Kęstučio sūnaus Vytauto ir Algirdaičių Jogailos, Skirgailos, Švitrigailos bei jų motinos Julijonos dinastinių kovų, intrigų, ištikimybės ir išdavysčių detektyvą.

Novelės „Rudnia iškeliauja į dangų" – tarsi savarankiška knyga. Ryškiai ir spalvingai atskleidžiami nedidelio Dzūkijos kampelio žmonių likimai, jų bendravimo būdas, kuris vis dar remiasi amžiais saugota dvasine tradicija, istorinės atminties fragmentais, gilia pagarba žmogaus savitumui.
Juozas Aputis - Tolimas Balčios Kraštas - 2016Seriją „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius" papildo Juozo Apučio apysakų ir novelių knyga „Tolimas Balčios kraštas".
Juozas Aputis (1936–2010) – vienas iškiliausių XX amžiaus lietuvių rašytojų. Jo prozos rinktinę „Tolimas Balčios kraštas" sudaro dvi apysakos ir pluoštas novelių, sukurtų daugiau nei per keturis kūrybinio darbo dešimtmečius. Kūriniai atrinkti iš paties autoriaus sudarytų novelių rinktinių „Gegužė ant nulūžusio beržo" (1986) ir „Vieškelyje džipai" (2005) bei paskutiniaisiais rašytojo gyvenimo metais jo peržiūrėtos ir redaguotos apysakų knygos „Bėgiai išnyksta rūke" (2010).
Fiodor Dostojevskij - Apysakos III - 2011Trečiuoju F. Dostojevskio apysakų tomu baigiamos leisti visos į lietuvių kalbą dar neverstos jo apysakos. Čia pirmą kartą spausdinamos apysakos „Šeimininkė“, „Silpna širdis“, „Dėdulės sapnas“ ir „Amžinas vyras“. Parašytos skirtingu metu, jos atspindi rašytojo brendimą, kūrybinius jo ieškojimus.
Fiodor Dostojevskij - Apysakos II - 2011Antrajame F. Dostojevskio apysakų tome spausdinamos iš naujo suredaguotos anksčiau jau leistos apysakos "Netočka Nezvanova" ir "Stepančikovo kaimas irjo gyventojai". Pirmojoje pasakojama skaudi mergaitės vaikystės ir paauglystės istorija, antrojoje nupieštas ryškus pažeminto žmogaus, virtusiotironu ir kankintoju, paveikslas. Šioms apysakoms, kaip ir visai Dostojevskio kūrybai, būdingas intriguojantis siužetas, gili psichologinė herojų sielos analizė.
Herkus Kunčius - Pramanytos Šalies Pasakojimai - 2015Herkus Kunčius (g. 1965) - prozininkas, dramaturgas, eseistas, vienas produktyviausių ir skandalingiausių lietuvių rašytojų, atstovaujančių postmodernizmo estetikai. Rašytojas yra pelnęs apdovanojimų įvairiuose dramaturgijos konkursuose, 1999 m. jam buvo įteiktas "Boriso Dauguviečio auskaras". Kunčiaus proza pasižymi įžūlia tematika, fantasmagoriškomis idėjomis, šokiruojančiu vaizdavimu, fragmentiška fabula. Jis kuria niūrią ateities visuomenės alegoriją, kurioje išryškina dabartines jos ydas - kūniškumo kultą, dvasinių vertybių degradaciją, moralinį cinizmą, populiarios kultūros dominavimą.
"Pramanytos šalies pasakojimai" – tai rinkinys, kuriame spausdinami trys apsakymai: "Pradėta, nebaigta istorija", "Įstabiosios nakties labirintas" bei "Tapti savimi". Tai autoriaus sugalvoti pasauliai, antraip – antiutopijos, kuriose galima atpažinti ir Lietuvą.
Pirmajame apsakyme veiksmas nusikelia į XVIII amžiaus pabaigoje Kurtuvėnuose (Žemaitijoje) esantį bajoro Nagurskio dvarą prieš pat III-ąjį Respublikos padalijimą, kada savimi patenkinta šalies bajorija vadovavosi šūkiu "Valdant karaliui saksui gerk, valgyk ir atleisk sagtį".
Antrajame apsakyme veiksmas persikelia į sąlyginį šių dienų miestą Lietuvoje, kur pačiais keisčiausiais metodais narpliojama kriminalinė istorija, kada Kūčių naktį iš Prakartėlės dingsta Išganytojas.
"Tapti savimi" – tai didžiausias apimtimi apsakymas, skirtas nesenai laukinio kapitalizmo epochai, kurią Lietuva išgyveno prieš ketvirtį amžiaus. Pagrindinė herojė – kovoms ruošiama kalė, kurios akimis žvelgiama į žiaurumo ir neretai beprotybės kupinus įvykius bei keisčiausius ir neretai primityvius žmones, kurių globoje ji gyvena.
"Tai yra knyga, skirta Lietuvai kaip fikcijai. Tos kalbos apie lietuviškumą, valstybę nėra blogai, jei mes nereflektuojame, tai ir nesukursime naujų prasmių. Jei nesidomėsime savimi, tai nedidelė tikimybė, kad ir koks Senegalo gyventojas susidomės Lietuva."
Herkus Kunčius
Dailininkas Vladas Kudaba