Rokas Flick - Emma, Pastoriaus Duktė - 2014Roko Flick romanas „Emma, pastoriaus duktė“ – tai keturių kartų istorija, kupina dramatiškų įvykių, likimus kreipiančių dažnai labai netikėta linkme.

XVII a. Austrijoje, viename iš Alpių slėnių netoli Zalcburgo gyvenantis malūnininkas Vilhelmas Langė su žmona susilaukia dviejų sūnų. Vyresnysis Vilhelmas baigęs mokslus tampa protestantų pastoriumi – įgyvendina tėvo svajonę. Jis veda ankstesnio pastoriaus našlę Aną Šmit, auginančią sūnelį, vėliau Langėms gimsta dukra Emma.

XVIII a. viduryje Zalcburgo arkivyskupas Leopoldas Antonas fon Firmianas protestantams liepia per tris mėnesius išsinešdinti iš šalies. Vilhelmas Langė, išduotas žmonos, su dukra ir anūku leidžiasi į sunkią kelionę – į Prūsų Lietuvą, lietuvninkų žemes, varganą kraštą, nuniokotą maro ir kitų nelaimių.
Saulius Šaltenis - Demonų Amžius - 2014Po ilgesnės pertraukos pasirodantis Sauliaus Šaltenio romanas „Demonų amžius“ – tai didelės meilės, šviesių vilčių ir tragiškų praradimų kupina poetės gyvenimo istorija. Kartu tai šėtoniškų ideologijų amžiaus – demonų amžiaus – kronikos.
Knygoje taip pat spausdinami du S.Šaltenio dramos kūriniai: naujas populiarios pjesės „Jasonas“ variantas ir drama gyvoms lėlėms „Ija ir Europa“.
Marius Ivaškevičius - Mistras - 2010Iki šiol vengdavau nuorodos: „paremta tikrais įvykiais“. Man ji atrodydavo nebūtina. Bet šis pasakojimas toks neįtikėtinas, kad tenka įspėti skaitytoją: taip buvo. Kai kurių detalių ir įvykių netgi teko atsisakyti, jie buvo per daug fantastiški. Kartais taip atsitinka – realybė pranoksta fantaziją. Tuomet autorių nuorodos bejėgės ką nors pakeisti.

Viskas prasidėjo 1840-ųjų gruodį, kai pačiame Paryžiaus centre, Napoleono Bonaparto perlaidojimo iškilmėse pasirodė tas keistas vyras iš Lietuvos, pasivadinęs Mistru. Paryžius pasidalijo į dvi stovyklas ir dvi nuomones: tikinčių, kad šis pranašas atves žmoniją į Dangų ir bijančių, kad tas padaras nusitemps ją į pragarą.
Vakarų visuomenės nuosmukį aptarinėjo ne vienas autorius, berods, jau nuo XIX a. vidurio. Šiuo metu irgi daug rašoma - tiesa, daugiau politologiškai, pagrindines strėles kreipiant į JAV kaip Vakarų pasaulio karinį avanpostą (pvz., N. Chomsky, A. Juozaitis ;-)). Ši knyga į tariamą ar tikrą nuosmukį pažvelgia, kaip tikriausiai jau supratote, "seksualiai". Juk pagrindinė ir geriausiai matoma tema - tai sekso turizmas, jo priežastys ir visuomenės veidmainybė. Tik ar visa tai - begalinis šių laikų visuomenės individų niekingumo, tuštumo ir vienišumo demonstravimas - kažkas naujo? Taip, meilė nuvertinta. O kada ji buvo iš tiesų vertinama? Ar vadovausimės egzaltuota riterių romanų ar romantizmo literatūra? Taip, vartotojiškos, verslo, kapitalistinės visuomenės žmonės normaliam, sveikam seksui nebeturi laiko, net noro arba seksą jie paverčia sportu, iškrypimais - bet tai eksploatuoja net Holivudo "B" klasės filmiūkščiai, pvz., kažkada Lietuvos ekranuose suktas "Zandalee" (vienas pirmųjų N. Cage vaidmenų). Tačiau p. M. Houellebecq'as negyveno Sovietų Sąjungoje, kur seksas iš viso neegzistavo, o "Kamasutra" eidavo "samizdatu" - ką gi jis kalbėtų apie tokią visuomenę? Na, ir, pagaliau, gyvenimas yra mėšlas, išskyrus kūniškus malonumus. Su šia genialia mintimi visiškai nesinori ginčytis, tiesiog norėtųsi kiekvienam palikti teisę pasirinkti tą prizmę, per kurią jis nori žiūrėti į pasaulį ir gyvenimo duotybę.