Viktor Pelevin - Generation P
Paslaptingasis V. Pelevino “P”

Viskas aišku, – galėtų tarti skaitytojai, vos užmetę akį į naujosios Viktoro Pelevino knygos lietuvių kalba pavadinimą “Generation P”, tos knygos nė neatsivertę: Pelevinas parašė apie savo kartą.

Panašiai ir manėme, – pernelyg nesutriktų netgi pradėjusieji ją skaityti, – tik po “P” slypi ne patsai autorius, o… pepsikola. Juolab kad ir “karta” (rusiškoji “pokolenije”, o ne angliškasis “generation”) kelis sykius paminėta.

Aiman, netrunki pajausti, kad paslaptingosios “P” sąmoningai ar pasąmoningai ėmei naršyti po visą nuotaikingą romano tekstą it kokio autoriaus paslėpto fanto, kol galų gale susiduri su “firminiu” V. Pelevino šunimi Pizdecu (rašytojo kūrybos gerbėjai su šia “mitologine” būtybe neblogai susipažinę). Tai gal ne pepsikolinė, o šioji “P” – tikroji?
Viktor Pelevin - Skaičiai
Magijos ir manijos dialektika

Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Viktoras Pelevinas (g.1962) didžiausią pripažinimą pelnė išleidęs pirmąjį savo romaną “Čepajevas ir Pustota” (1996), kuris po dvejų metų, 1998-aisiais, pasirodė ir lietuviškai. Nuo to laiko šio originalaus rašytojo kūrybos populiarumas tiek jo gimtojoje šalyje, tiek už jos ribų tiktai augo, bet Lietuvos leidyklų dėmesio daugiau nebesulaukė. Antra vertus, buvo tarpsnis (maždaug tarp 1998-ųjų ir 2003-iųjų), kai naujos rašytojo knygos spėjo pasigesti ir jo tėvynainiai, – buvo perleidžiami vien anksčiau parašyti Pelevino tekstai, – kol pagaliau 2003-iaisiais pasirodė visiškai naujas jo prozos rinkinys “Pereinamojo laikotarpio iš niekur į niekur dialektika”, sudarytas iš romano “Skaičiai”, apysakos “Makedoniška prancūzų minties kritika” ir penkių apsakymų.
Viktor Pelevin - Šventoji vilkolakio knyga
Iš senovės Kinijos kilusi vilkolakė lapė, vardu A Chuli (ne, tai ne rusiškas keiksmažodis, o, kaip tvirtina romano autorius, kinų kalbos žodis, reiškiantis "Lapė A"), gyvena mūsų dienų Maskvoje. Savo kuklų būstą įsirengusi nuošalioje patalpoje po sporto komplekso tribūnomis. Ji save tapatina su populiariu kinų mitologijos personažu ir iki šiol priklauso šimtmečiais egzistuojančiai, po visą pasaulį pasklidusiai vilkolakių lapių šeimai, kurios narės bendrauja elektroniniu paštu, turi niekad nesenstančių, sportiškos išvaizdos merginų pavidalą ir gyvena iš prostitucijos arba ilgesnį laiką susidėjusios su turtingais vyriškiais.
Vladimir Sorokin - Ledas
Rusijos literatūrinio undergroundo atstovo Vladimiro Sorokino, šokiravusio skaitytojus ir literatūros kritikus drastiškais kūriniais, atlaikiusio kaltinimus pornografija ir teismus (2002 m. už romaną „Žydrieji lašiniai“), romanas „Ledas“ (2002, AdMarginem; 2006, Random House, anglų kalba) laikomas vienu iš reikšmingiausių post-sovietinio periodo rusų literatūros kūriniu.

Romanui „Ledas“, charakteringas postmodernistinis žanro ribų išnykimas, „aukštojo“ ir „žemojo“ stiliaus (literatūrinio trash‘o a la Coelho) susiliejimas, leidžiantis romaną perskaityti keliuose lygmenyse: tarkim kaip žaidimą Nietsche‘s ir Solovjovo idėjomis, post-sovietinės sociokultūrinės realybės kritiką ir satyrą, arba kaip kvapą gniaužiantį postmodernistinį trilerį.
Vladimir Sorokin - Opričniko diena
2027-ieji. Baigėsi Raudonosios, Baltosios ir Pilkosios sumaišties metai. Į Rusiją grįžo viduramžiai. Po Maskvą raudonais kinų gamybos mersedesais važinėja „caro tarnai“ opričnikai ir žudo visus neįtinkančiuosius carui bei nimfomanei carienei. Nors įsigalėjo moderniosios technologijos, Rusija izoliuota nuo pasaulio, ją supa „Didžioji rusų siena“. Rusijos elitas jau kalba kiniškai, o liaudis, kad būtų linksmiau gyventi, gali vaistinėse nusipirkti kokaino...

Šį romaną galima būtų pavadinti orveliška antiutopija, kurioje Vladimiras Sorokinas apmąsto šiuolaikinės Rusijos padėtį bei jos ateities perspektyvas.
Arthur Conan Doyle - Raudonu ant balto
"Aš numoviau sutuoktuvių žiedą nuo velionės piršto ir prisiekiau, kad Dreberas prieš mirdamas jį regės prieš savo akis ir, išleisdamas paskutinę dvasią,bus priverstas galvoti tik apie nusikaltimą, už kurį susilaukė atpildo". Tai atkaklaus ir užsispyrusio žmogaus, nuožmaus keršytojo žodžiai. Apysaka "Raudonu ant balto" (ji dar vadinama "Purpurinių atspalvių etiudu") žymus anglų rašytojas Artūras Konanas Diolis pradeda detektyvinių kūrinių seriją apie garsųjį seklį Šerloką Holmsą ir jo bičiulį daktarą Votsoną.
Dž H Čeizas - Suvenyras is Muškietininkų klubo
"Kai išlipau San Rafaelo stotyje, mano dėmesį atkreipė blondinė su maudymosi kostiumėliu, šiaudine skrybėlaite, kuri didumu nenusileido vežimo ratui, ir tamsiais akiniais, kurių linzės buvo tokio dydžio, kaip keptos spurgos. Auksine spalva nudegęs jos kūnas buvo išstatytas visų apžiūrai..."