Aleksandras Kravčiukas - Kleopatra
Ši knyga — anaiptol ne apysaka apie paskutinę Egipto karalienę, kurių jau tiek daug parašyta. Tai tiesiog istorinis pasakojimas, tiksliai ir ištikimai perteikiąs šaltinių duomenis. Apie Kleopatrą, kaip apie moterį, jie veikiau ne itin daug byloja, tačiau puikiai apibūdina epochą ir visą virtinę įdomių veikie-su kuriais karalienę likimas suvesdavo labai dramatiškose at-linkybėse. Nors knygoje vengiama bet kokių pagražinimų, l patros likimo tragizmas — ambicijų didybė ir politinių pia~ monių menkumas — čia pavaizduota labai ryškiai. Tačiau valstybės silpnumas buvo visų pirma ankstesniųjų kartų valdovų, ypač Kleopatros tėvo, palikimas; jam viešpataujant į Egipto reikalus pirmąsyk įsikišo žmonės, kuriems vėliau buvo lemta suvaidinti tokius lemtingus karalienės gyvenimui vaidmenis: Cezaris ir Antonijus. Todėl ir apysaką dera pradėti nuo keistų karaliaus Ptolemėjo, pravardžiuojamo Fleitininku, nutikimų.
Kazys Paulauskas - Saulės sūnus
Tai nuotykių knyga, kurios herojus Gvidonas de Monforas, XVI a. mokslininkas, gelbėdamasis nuo inkvizicijos persekiojimo, patenka i anglų karo laivą, kurio įgula turi surasti ir atskleisti jūroje dingusio laivo "Santa Monika" paslaptį.

Mano pastebėti pliusai: gražus rašymo stilius, daug nuotykių, puikiai vaizduotę lavinanti aplinka
Mano pastebėti minusai: fantastikos nuobodumas, nukrypimai nuo minties,
Bendra nuomonė: Knyga būtų įdomi – labai nuotykinga, tekstas lengvai slysta akimis – bet, mano nuomone, kūrinį sugadino fantastika. Visi tie saulės žmonės, ateiviai, skraidymas kosmose... Knyga taip įdomiai prasidėjo, kad atėjus fantastikai, teko nusivilti.
Justinas Pilyponis - Amžinas Žydas Kaune
Justinas Pilyponis gimė 1907 m. lapkričio 24 d. Trakų apskrities Žiežmarių valsčiaus Kertauninkų kaime. Penkis metus mokėsi Kauno pirmojoje gimnazijoje, tačiau jos nebaigė. Vėliau lavinosi savarankiškai. Nuo 1926 m. Dirbo įvairiose Marijampolės, Kėdainių ir Kaišiadorių apskričių miškų urėdijose. Antrojo pasaulinio karo metu gyveno Kaune, dirbdamas Miškų ūkio generalinėje direkcijoje; nuo 1944 m. rudens – Marcinkonių miškų urėdijoje ir Kėdainiuose vartotojų kooperacijos sistemoje. Mirė 1947 m. liepos 4 d. Kėdainiuose, kur ir palaidotas. Mirties priežastis – greitoji džiova. Didesnė dalis J. Pilyponio biografijos tebeskendi užmaršties miglose. Iš negausių amžininkų atsiminimų tėra žinoma, kad gyvenime lietuviško detektyvo tėvas su žmonėmis būdavęs paprastas, nuoširdus, atviras ir draugiškas.
Jean-Christophe Grange - Purpurinės upės
Policininkai žinojo, kas yra prievarta ir mirtis. Jie gerai išmanė savo kasdieninį darbą, tačiau susidūrė su tuo, ko dar nebuvo matę: išniekinti, nukankinti nuogi kūnai embrionų pozomis, kalnų ir ledo pasaulis. Makabriška mirties žymė - purpurinės upės. Kas jie, atlikę šį kruviną darbą: velnio apsėstųjų sekta, o gal pamišusių žudikų gauja?
James Rollins - Juodasis ordinas
Pragaištingas gaisras, nusiaubęs Kopenhagos knygyną, pradeda įvykių grandinę, kuri apjuos visą pasaulį. Gaisru ir žmogžudystėmis kažkas stengiasi paslėpti ketinimus pavogti Bibliją, kuri kitados priklausė Čarlzui Darvinui, evoliucijos teorijos kūrėjui. Kaip ši Biblija, kurioje senovės runomis yra užšifruotas "gyvybės kodas", susijusi su paslaptingais fašistinės Vokietijos genetiniais eksperimentais? Ką bendro turi budistų vienuolių Nepale beprotybė ir siaubinga mirtis su keistais, neregėtais padarais Pietų Afrikos Respublikoje? Atsakymus į šiuos klausimus rasime "Juodajame ordine", romane, kuriame dera "Da Vinčio kodo" istorinė perspektyva, naujausios genetikos mokslo žinios ir puikus rašytojo bei pasakotojo talentas.
James Fenimore Cooper - Paskutinis Mohikanas
I ir II knygos

Nuotykių literatūros „Aukso fondo“ knyga, kurioje pasakojama apie indėnų kovas su baltaisiais užkariautojais.
Tai tikrais faktais pagrįstas kūrinys apie garsiuosius indėnus Čingačguką ir jo sūnų Unką, baltąjį medžiotoją Sakalo Akį, kupiną nuotykių gyvenimą ir likimą XIX amžiaus pradžios Amerikoje.