Rachel Abbott - Šunkelis - 2017Kai jaunutė Ebė Kembel partrenkiama šunkelyje ir paliekama ten mirti, per Litl Melhamo kaimelį nuvilnijusi sukrėtimo banga išjudina įvykius, kurie gali atskleisti ilgai saugotas paslaptis.
Elė Sonders baiminasi, kad išaiškėjus tiesai apie tos nakties įvykius iškils grėsmė jos santuokai ir vaikų saugumui — ji bet kokia kaina privalo apsaugoti šeimą. Elė ne vienintelė, turinti ką slėpti. Tiek ji, tiek jos sesuo Leo tiki, kad vaikystėje patirtas skausmas liko praeityje, bet Leo leidžiasi į tiesos paieškas ir atskleidžia daugybę metų slėptą siaubingą tiesą.
Elės naujasis kaimynas, buvęs detektyvas Tomas Daglasas, atkeliavo į Litl Melhamą ieškodamas ramybės, tačiau nejučia yra įpainiojamas į melų pinkles, mat jo nuojauta kužda, kad jaunosios Ebės nelaimė nėra vien nelaimingas atsitikimas.
Dėmesį prikaustančiame romane pasakojama apie taikią Anglijos kaimo vietovę, kurioje kruopščiai nukarpytos gyvatvorės, uždaros prabangių svetainių durys ir nebylūs pokalbiai slepia baisią tiesą.
Ovidijus - Herojų Laiškai - 2011Ovidijaus veikalas Herojų laiškai (Heroides) – vienas mįslingiausių poeto kūrinių, iki šiol keliantis daug diskusijų ir paliekantis daug neatsakytų klausimų. Herojų laiškuose remiamasi įvairiais graikų ir romėnų literatūros kūriniais, tačiau pagrindinis Ovidijaus šaltinis yra mitas, kurį jis ne perpasakoja, o interpretuoja, kurdamas meilės istorijas, įvilktas į literatūrinio laiško formą, ryškindamas dramatišką moterų jausmų pasaulį. Ovidijaus Herojų laiškai atspindi ilgą mitų tradiciją nuo Homero iki Katulo, tačiau kartu parodo autoriaus poetinį meistriškumą leidusį pateikti savą konkretaus mito interpretaciją, atitinkančią epistolografijos žanro reikalavimus. Mitas Ovidijaus veikale naudojamas kaip universalus pavyzdys, apibendrinantis politiniame, kultūriniame, socialiniame gyvenime egzistuojančias situacijas, susiejančias praeitį ir dabartį, padedančias suvokti sudėtingas žmogiškųjų santykių apraiškas. Eugenija Ulčinaitė Iš pradžių vadinosi „Epistulae Heroidum“, vėliau įgavo sutrumpintą formą „Heroides“. Herojų laiškus sudaro 21 tekstas, parašytas eleginio disticho metru ir paremtas mitologiniais siužetais. Keturiolikos laiškų herojės moterys rašo savo vyrams arba mylimiesiems.
Sofi Oksanen - Norma - 2017Sofi Oksanen (g. 1977 m.) – garsi estų kilmės suomių rašytoja, pelniusi nacionalines Runebergo ir Finlandialiteratūros premijas, prestižinę Šiaurės šalių tarybos, tarptautines Prix Femina etranger, Prix du Roman FNAC, Prix Medicis, Swedish Academy Nordic Prize ir kt. premijas. Jos knygos išverstos į daugiau kaip keturiasdešimt kalbų.
Sofi Oksanen romane „Norma“ – paslaptinga šeimos drama su fantastikos ir detektyvo elementais. Šįkart autorė drąsiai leidžiasi į tamsiausius grožio verslo ir surogatinės motinystės užkaborius.
Paslaptingomis aplinkybėmis žuvus motinai, Norma Ross lieka visai viena. Abi moterys buvo artimos ir surištos ne tik giminystės ryšiais, bet ir paslaptimi. Norma yra ypatinga. Antgamtiškai greitai augantys plaukai, jautrios reakcijos į menkiausią nuotaikos pasikeitimą – jos prakeikimas ir kartu palaiminimas.
Visą gyvenimą Norma ir jos motina Anita stengėsi išsaugoti šią paslaptį, kad apsaugotų Normą. Dabar, po motinos mirties, jos namuose rastos nuotraukos, užrašai ir video medžiaga atskleidžia, jog Anita apie savo dukterį žinojo kur kas daugiau, nei buvo galima manyti.
Sigitas Parulskis - Murmanti Siena - 2009Romanas „Murmanti siena“ – vienos šeimos istorija, užsimezgusi praeito amžiaus pradžioje ir tebesitęsianti iki šių dienų. Kaip ir XX amžiaus Lietuvos istorija, taip ir šios šeimos gyvenimas susijęs su abiem pasauliniais karais, su komunistiniu režimu, fašizmu, žydų genocidu, sovietinės Lietuvos partizanais... Skaitytojo pamėgtas Sigito Parulskio kūrybos braižas atpažįstamas ir „Murmančioje sienoje“: romanas ironiškas, paradoksalus, įžvalgus. Murmanti siena – ir ta, kuri mus skiria, ir ta, kuri gal vienintelė liks mums atsiremti: „XX amžiuje apie sienas buvo daug kalbama: Kinijos siena, Berlyno siena, „Pink Floyd“ siena, valstybės siena, Raudų siena, pasaulis be ribų, atvira visuomenė, susvetimėjimo sienos ir kitokios nesąmonės. Kad ir ką žmonės būtų norėję pasakyti, vienokiu ar kitokiu pavidalu jų kalboje slypėjo arba sienos baimė, arba baimė, kad sienos nebėra, ir nebus į ką atsiremti, nebus kam suversti bėdos dėl savo nelaimių, neryžtingumo ir nesėkmių.“ Poetas, dramaturgas, eseistas Sigitas Parulskis 2004 metais tapo Nacionalinės premijos laureatu, o jo esė knyga „Sraigė su beisbolo lazda“ skaitytojų išrinkta geriausia 2007 metų knyga. Sigitas Parulskis – daugiausiai į į užsienio kalbas verčiamas šiuolaikinis lietuvių rašytojas.
Saul Prizer - Nebylus Palikimas 1 dalis - 2015Knygos veiksmas vyksta neįvardytame mieste, turinčiame ilgą ir didingą istoriją. Įvykių centre atsiduria gražuolė miesto įžymybė Lana Mūr, užsiimanti labdaringa veikla ir neturinti laiko meilės reikalams. Nė vienam gerbėjui iki šiol nepavyko užkariauti jos širdies. Priimti šį iššūkį ryžtasi su kolegomis susilažinęs detektyvas Bruno Braulingas. Kokių priemonių imsis šis sumanus, charizmatiškas ir niekada nepasiduodantis vyras, sužinosite perskaitę visą istoriją, sklandžiai supintą iš skirtingų siužetinių linijų ir praeities įvykių. Šioje istorijoje netrūksta šiuolaikinių realijų, intriguojančių meilės ir detektyvinių peripetijų, o viską apgaubia mistinė miesto legenda.
Sara Poisson - Šmogus - 2005Saros Poisson novelių knyga „Šmogus“ bando provokuoti.
Autorė švepluoja, sąmoningai neištardama „žmogus“, atmesdama griežtas žmogiškumo apibrėžtis. Ji siekia iškovoti teises kitoniškumui, netikslumui, dykaduonystei, gina neracionalumą, grynąją estetiką, pagaliau - nevisišką vyriškumą ir nevisišką moteriškumą.
Skaitytojas kviečiamas fiksuoti personažų ir pasakotojos minties krustelėjimus, skirti laiko nenaudingam mąstymo pasauliui, nerti į pasąmonės gelmes.
Noveles lyg vieną prozos kūrinį, romaną, vienija bendros idėjos, psichologiškai artimi personažai, visoms istorijoms bendra pasakotoja.
Rūta Vanagaitė - Višta Strimelės Galva - 2017Sveika, mieloji, čia vėl aš, Vanagaitė. Gal skaitei mano skaisčiąją „Ne bobų vasarą", gaurais apžėlusią knygą apie vyrus „Jis", o gal netgi mano juodai juodus „Mūsiškius"?
Štai mudvi ir vėl susitikome. Šita rausva kaip saulėlydis knyga – tai mano gyvenimas. Kaip ant delno. Ant tavo delno. Gyvenimas ir septynios jo pamokos. Tik septynios.
Pasijuok kartu su manimi. Paliūdėk drauge. Įkvėpk vilties, kad gyvenimas tik prasideda ir kad jis yra velniškai gražus.
• Apie linksmas ir liūdnas gyvenimo patirtis.
• Apie pavasarį, atėjusį po rudens.
• Apie viltį, kurią išsaugodavau juodžiausiomis akimirkomis.
• Apie pasirengimą bet kokiame amžiuje priimti saulėtas gyvenimo dovanas.
Skaitydama patyriau daugybę emocijų – nuo juoko iki graudulio.
Yra tokių sąmojo perlų, kad nors imk ir nusirašinėk. Ir dar nepaprasto jautrumo.
Viena pirmųjų rankraščio skaitytojų
Giliai giliai turime vidinį balsą, kuris sako, kas esame ir kur turime eiti. Kai renkiesi gyvenimo kelią, pirmiausia turi paklausti savęs, kas tave uždega, kas veža ir ką darai gerai, be pastangų. Kam stenėti? Kai darai tai, kas tavo, nesteni. Kai eini savo keliu, tavo žingsnis lengvas ir grakštus.
Aš nestenu, kai rašau.
Balsas tavo viduje visada žino. Per jį kalba Dievo tau duota prigimtis. Jis yra tu – tikroji.
Rūta Vanagaitė – prodiuserė, viešųjų ryšių konsultantė ir rašytoja. „Višta strimelės galva" – penktoji, autobiografinė, autorės knyga.