Oscar Wilde - Doriano Grėjaus portretas
Kas yra amžinas gyvenimas – dovana ar prakeiksmas? Šią temą pirmasis iškėlė nemaraus klasikinio romano „Doriano Grėjaus portretas“ autorius Oscaras Wilde’as.

Nors tuo sunku patikėti, tačiau tai yra vienintelis žymiausio antrosios XIX - ojo amžiaus pusės britų esteto, poeto ir dramaturgo romanas. Pirmąkart išleistas 1890-aisiais, šis kūrinys iki šiol vis dar skaitomas ir nuolat perleidžiamas įvairiausiose pasaulio šalyse. Jis dar svarbesnis XXI – ajame amžiuje, kur jaunystė ir grožis tarsi tapo vieninteliu keliu į sėkmę ir populiarumą.

Dorianas Grėjus amžinai jaunas... Ir amžiams prakeiktas. Talentingo dailininko Bezilio mūza, nepaprastai išvaizdus ir turtingas jaunuolis Dorianas susipažįsta su lordu Henriu, įkūnijančiu viską, kas nepadoru, nusikalstamai drąsu ir prieštarauja pasaulietinėms normoms. Šis įtraukia į gyvenimą, kurio pagrindinis variklis – egocentrizmas ir savimeilė. Grėjus parduoda sielą velniui – tampa nemirtinguoju, už kurį ima senti portretas...
Radek John - Memento
Romane pasakojama sukrečianti, narkomanijai pasiduodančio jaunuolio istorija, apie jo kelią per gydyklas, pataisos darbų kolonijas, psichiatrines ligonines ir tragišką baigtį.
Jaunosios kartos čekų rašytojas R. Johnas (g. 1954) išpopuliarėjo jau savo debiutu —
romanu „Džinsų pasaulis" (1980). Autoriaus dėmesio centre — skaudžios šių dienų jaunimo
problemos. Romane „Memento" (1986) jis pasakoja sukrečiančią, negailestingą narkomanijai
pasiduodančio jaunuolio istoriją, jo kelią per gydyklas, pataisos darbų kolonijas, psichiatrines
ligonines ir tragišką baigti. Autorius gerai pažįsta Prahos narkomanų pasaulį, įsiterpęs į jų aplinką,
paskelbė seriją šiurpių savo tikroviškumu reportažų, kurių pagrindu vėliau ir parašė
šį romaną.
Sofija Kossak - Raupsuotasis karalius
S. Kossak-Szczucka (1890-1968) - lenkų rašytoja, kurios kūrybaibūdingos moralinės problemos, iškylančios tikintiesiems ir valstybei.Realistiškai, su jaudinančiu psichologizmu sukurti jos istoriniai romanaiapie kryžiaus žygius: "Kryžininkai" (4t., 1935 m.) ir "Raupsuotasiskaralius" (1937 m. lietuvių kalba I leidimas - 1939 m., Kaunas, šv.Kazimiero draugijos leidinys). "Raupsuotasis karalius" - istorinis romanas,kurio centre - karalius Balduinas Ketvirtasis, per 78 metus nuo Jeruzalėsvalstybės įkūrimo jau septintas jos valdovas, kurį pačioj jaunystėjpamažėle pakirto baisi anuomet liga - raupsai ir kuris betgi lig patmirties išlaikė šviesų protą, tvirtą valią. Kovos, nesutarimai Jeruzalėsvalstybės didžiūnų tarpe, marga charakterių galerija - tai gyvai nupieštas istorinis romano fonas, o pagrindinė romano idėja byloja, kad jokia šventenybė negali virsti kieno nors nuosavybe ir kad visų tikėjimų žmonės, kurie garbina Dievą ir trokšta Jo viešpatavimo žemėje, yra broliai.
Viktor Pelevin - Skaičiai
Magijos ir manijos dialektika

Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Viktoras Pelevinas (g.1962) didžiausią pripažinimą pelnė išleidęs pirmąjį savo romaną “Čepajevas ir Pustota” (1996), kuris po dvejų metų, 1998-aisiais, pasirodė ir lietuviškai. Nuo to laiko šio originalaus rašytojo kūrybos populiarumas tiek jo gimtojoje šalyje, tiek už jos ribų tiktai augo, bet Lietuvos leidyklų dėmesio daugiau nebesulaukė. Antra vertus, buvo tarpsnis (maždaug tarp 1998-ųjų ir 2003-iųjų), kai naujos rašytojo knygos spėjo pasigesti ir jo tėvynainiai, – buvo perleidžiami vien anksčiau parašyti Pelevino tekstai, – kol pagaliau 2003-iaisiais pasirodė visiškai naujas jo prozos rinkinys “Pereinamojo laikotarpio iš niekur į niekur dialektika”, sudarytas iš romano “Skaičiai”, apysakos “Makedoniška prancūzų minties kritika” ir penkių apsakymų.
Viktor Pelevin - Šventoji vilkolakio knyga
Iš senovės Kinijos kilusi vilkolakė lapė, vardu A Chuli (ne, tai ne rusiškas keiksmažodis, o, kaip tvirtina romano autorius, kinų kalbos žodis, reiškiantis "Lapė A"), gyvena mūsų dienų Maskvoje. Savo kuklų būstą įsirengusi nuošalioje patalpoje po sporto komplekso tribūnomis. Ji save tapatina su populiariu kinų mitologijos personažu ir iki šiol priklauso šimtmečiais egzistuojančiai, po visą pasaulį pasklidusiai vilkolakių lapių šeimai, kurios narės bendrauja elektroniniu paštu, turi niekad nesenstančių, sportiškos išvaizdos merginų pavidalą ir gyvena iš prostitucijos arba ilgesnį laiką susidėjusios su turtingais vyriškiais.
Vladimir Sorokin - Ledas
Rusijos literatūrinio undergroundo atstovo Vladimiro Sorokino, šokiravusio skaitytojus ir literatūros kritikus drastiškais kūriniais, atlaikiusio kaltinimus pornografija ir teismus (2002 m. už romaną „Žydrieji lašiniai“), romanas „Ledas“ (2002, AdMarginem; 2006, Random House, anglų kalba) laikomas vienu iš reikšmingiausių post-sovietinio periodo rusų literatūros kūriniu.

Romanui „Ledas“, charakteringas postmodernistinis žanro ribų išnykimas, „aukštojo“ ir „žemojo“ stiliaus (literatūrinio trash‘o a la Coelho) susiliejimas, leidžiantis romaną perskaityti keliuose lygmenyse: tarkim kaip žaidimą Nietsche‘s ir Solovjovo idėjomis, post-sovietinės sociokultūrinės realybės kritiką ir satyrą, arba kaip kvapą gniaužiantį postmodernistinį trilerį.
V. Endrius - Erškėčių keliai
Virdžinija Kleo Endrius (Virginia Cleo Andrews) gimė 1918 m. birželio 6 dieną, o mirė 1986 metų gruodį. V. K. Endrius vaikystėje patyrė nelaimingą atsitikimą, todėl negalėjo vaikščioti ir turėti vaikų. Ji niekada nesirodydavo viešumoje ir gyveno kartu su mama. Rašytoja buvo netekėjusi, todėl visą laiką galėjo skirti kūrybai. Tuo laikotarpiu, kai kūrė Endrius, buvo populiarūs vyrų parašyti romanai, todėl Endrius leidėjas slėpė jos vardą. Tik po rašytojos mirties, 1986 metais, visuomenė sužinojo, kad jos tikrasis vardas yra Virdžinija Kleo. Dėl moterų rašytojų diskriminacijos Virdžinija turėjo pasirinkti Even Endrius slapyvardį. Rašytoja sukūrė daugiau nei 16 kūrinių. Septynios Endrius knygos buvo išleistos net 30 milijonų egzempliorių tiražu.

Pirmoji Endrius knyga pasirodė 1980 metais. Tai buvo gotikinio siaubo novelė Palėpės gėlės (Flowers in the Attic). Tai romanas apie keturis vaikus ir jų turto siekusią motiną. Kai vaikų tėvas miršta, motina iškeliauja pas savo pasiturinčius tėvus, o vaikus uždaro palėpėje, nes priešingu atveju ji netektų milžiniško palikimo. Motina daug žada vaikams, tačiau vienas jų miršta nuo plaučių uždegimo. Vaikai, praleidę ilgą laiką palėpėje ir nebesulaukę motinos, pabėga. Visas jų gyvenimas aprašomas kitose serijos knygose: Žiedlapiai vėjyje (Petals on the Wind), Erškėčių keliai (If There Be Thorns), Praeities sėklos( Seeds of Yesterday). Pagal Endrius pirmąją knygą Palėpės gėlės Jeffrey Bloomas sukūrė filmą.