Stepas Zobarskas - Per Šaltį Ir Vėją - 1989S. Zobarsko apsakymų tematika išsiveržia iš siaurų kaimo vaikų moralės, psichologijos ir auklėjimo ribų. Naivus berniukas parsineša kamanių lizdą, patalpina jas žievės avilyje, nesuvokdamas, kad jų gyvenimas - pievose. Arba - sugautą kiškutį pripratina prie rankų, augina, globoja, o kai tėvas galanda peilį - slapčiomis paleidžia ilgaausį. Tą pačią dieną gimęs šuniukas ir prasikalęs ančiukas dar nesupranta, kad vėliau taps priešais. Apsakymuose rašytojas su jaunuoju skaitytoju svarsto esminius gyvenimo klausimus: kam aš gyvenu? kokia mano buvimo žmogumi prasmė? kaip gyventi, kad įvykdyčiau savo žmogiškąją paskirtį? Gamta apsakymuose kartu yra savotiškas vaizdavimo pagražinimas, ornamentika, lyg seklyčios langinių ar stoglenčių išpjaustinėjimai, atlikti miklia ir supratinga ranka.
Piotr Proskurin - Baigtis - 1987Tarybinis rusų rašytojas P. Proskurinas savo romane aprašo Didžiojo Tėvynės Karo įvykius. Ržansko miškuose vokiečių užnugaryje didėja ir stiprėja partizanų būrys, vis sudėtingesnės, vis labiau atsakingos kovinės jo operacijos. Autorius vaizduoja kupinas nerimo ir pavojų partizanų dienas, sielvarto ir džiaugsmo akimirkas, herojiškus jų žygius fašistų užnugaryje.