Tim Parks - Europa - 2011„Europos“ siužeto pagrindą sudaro iš pažiūros kasdienis įvykis. Būrys Italijos universitetuose dirbančių užsieniečių dėstytojų (tarp jų – ir pagrindinis herojus) nusprendžia vykti į Strasbūrą ir Europos Teisingumo Teismui įteikti peticiją dėl, jų manymų, diskriminacinės Italijos švietimo sistemos politikos. Kad delegacija atrodytų solidžiau, jie įkalba kartu važiuoti ir būrį studentų. Italijoje kalbas studijuoja beveik vien merginos, taigi į autobusą netrukus įlipa trisdešimt jaunų studenčių... Kiekvienas autoriaus gyvai piešiamas personažas – sudėtinga asmenybė, savaip suvokianti gyvenimą ir puoselėjanti skirtingus tikslus. Autobuso klegesyje susipina įvairiausios kalbos – nuo skambių frazių apie kertinius Europos dvasinius pamatus iki nešvankių, studentėms skirtų anekdotų. Pagrindinis herojus nuolatos kovoja su prieštaringais jausmais savo buvusiai meilužei – ji taip pat važiuoja šiuo autobusu, nors jie skausmingai išsiskyrė prieš dvejus metus. Atrodo, kad jis į šią kelionę, kurios oficialiu tikslu nėmaž netiki, sutiko važiuoti vien tam, kad įrodytų sau, jog gali ramiai būti šalia jos, ir kad visa buvusi dvasinė trauma jau praeityje. Tačiau po truputį pradeda aiškėti, kad įvairūs jausmai jai niekur nedingo, o priešingai, kaip tik jie diktuoja bene kiekvieną herojaus sprendimą ar poelgį ir visai neaišku, kuo tai baigsis, nes emocijos visa labiau kaista. Su be galo subtiliu humoru parašyta knyga verčia susimąstyti, koks didelis neatitikimas egzistuoja tarp oficialiai skelbiamų tikslų, kalbų, reikalavimų ir tikrosios veikėjų dvasinės būsenos, troškimų bei jausmų; kaip smarkiai subjektyvūs asmeniniai išgyvenimai gali pakeisti visos grupės sprendimus ar poelgius ir, priešingai, – koks stiprus yra standartizuotas visuomenės mąstymas ir kaip jis priverčia individą užgniaužti savo tikruosius jausmus ir „eiti su visais“.
Leila Slimani - Žmogėdros Sode - 2017Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis.
Adelė negali skųstis gyvenimu – ji jauna paryžietė, dirbanti įdomų žurnalistės darbą, jos vyras – chirurgas, jiedu augina mielą berniuką. Tačiau Adelė serga. Kai kas pasakytų, kad jos liga – maloni. Tačiau ji kenčia. Nuo vaikystės jaučia šaltį. Ji bijo. Tai jausmas, kurį pirmiausia pažino būdama su motina, palikdavusia ją vieną viešbučio kambaryje keletui dienų. Kad sušiltų, Adelė atrado vienintelį būdą būti kam nors reikalinga. Jos gyvenimas – dvigubas, dalį dienos Adelė – žmona ir motina, dalį – kekšė. Jos kūnas – nepasotinamas tironas, nors ir marinamas fizinio skausmo, surūkomų cigarečių, gėdos. Rizika – jos būdas egzistuoti, kūniška meilė – viltis. Tačiau ši viltis trumpalaikė – ko gero, būtų prasminga sustoti dabar, dar prieš tai, kai nebeliks nei metų, nei jėgų. Tik ar ji sustos?
Adelė nei didžiuojasi savo pergalėmis, nei jų gėdijasi. Ji neveda ataskaitų, neįsimena vardų, o juolab situacijų. Ji labai greitai tai užmiršta, ir juo geriau. Kaip ji galėtų prisiminti šitiek odų, šitiek kvapų?
Leïla Slimani baigė Paryžiaus Politikos mokslų institutą, „Cours Flore" mokykloje mokėsi aktorės meistriškumo, taip pat studijavo Europos verslo mokykloje „Escp Europe", nuo 2008 m. bendradarbiauja su žurnalu „Jeune Afrique". „Žmogėdros sode" – jos pirmasis romanas, pasirodęs 2014 m. 2016-aisiais Goncourt'ų premijos žiuri jau po pirmo balsavimo turo nusprendė skirti jai premiją už antrąjį romaną „Lopšinė" (lietuviškai išleistas 2017).
Luigi Ballerini - Aš Esu Nulis - 2017Nuliui tuoj sukaks keturiolika. Jis niekada nėra lietęs jokios gyvos būtybės, kentėjęs šalčio ar karščio, nežino, kas yra vėjas ar sniegas. Nulis gyvena virtualiame Pasaulyje, kur svarbiausia – taikiniai, greiti refleksai ir nuolatinės treniruotės. Jam visą gyvenimą vadovauja Madar – balsas, apdovanojantis jį už gerus rezultatus ar guodžiantis širdyje pajutus tuštumą. Nulis yra savaip laimingas, kol vieną dieną Pasaulis išsijungia ir stoja aklina tamsa, Nulis pamano, kad tai – naujas svarbus išmėginimas. Šiaip ne taip susiradęs duris netyčia išeina iš virtualaus Pasaulio, kuriame užaugo, ir įžengia į tikrąjį, kuriame sninga, šalta, bendraujama ne per ekranus ir nėra nieko jam pažįstamo.
Šitaip prasideda antroji Nulio gyvenimo istorija, kai jam tenka rinktis. Ar grįžti atgal? O gal stengtis pritapti naujame gyvenime? Kas teisingiausia? Ir kuriam iš šių dviejų pasaulių priklauso Nulis?
Jurgis Kunčinas - Ašutai iš Gyvenimo Švarko - 1998Aš neieškojau trūkumų ar ydų, malonus mano skaitytojau, gyvenimas aplinkui kukuliais vertėsi, rūgo, fermentavosi, jo dūmai graužė jau seniai išverktas akis, todėl beliko šypsotis! Kad ir sarkastiškai, sardoniškai, groteskiškai, ką darysi! Manau, kad kiekvienas iš mūsų yra ryškesnis ar blankesnis viso šio gyvenimėlio po Saule bei Mėnuliu atspindys. Tad ir aš išgyvenau tai, ką kiekvienas išgyveno - kaip įdomu! Gal ne veltui Hermannas Hessė vienos savo knygos žanrą taip nusakė: "Paties savęs stebėtojo užrašai".[…] Skaitytojau! Juk tu turi švarką? Aišku, kad turi, gal net kelis. Tad ištrauk iš spintos patį seniausią, tą, kurio jau keleri metai nebedėvi. Krestelk jį gerai, papurtyk! Apsvaigsi nuo auksinių visai netolimos praeities dulkių! Užsivilk tą švarką. Atsistok prieš apmūsijusį savo juodos kaip kava sąžinės veidrodį, užsimerk ir ištrauk iš atlapo pirmą pasitaikiusį ašutą! Šit tuomet ir pajusi, koks brangus Tau šis švarkas ir tasai kietas ašutas. Pakutenk juo savo šnervę! Apchy! Ir, ištryškus juoko ir sielvarto ašarai, suprasi, kad niekas niekur nepradingo, viskas šalia, greta, kartu...
Jojo Moyes - Paryžius Vienam Ir Kitos Istorijos - 2017New York Times bestselerių autorė Nr. 1, sukūrusi „Aš prieš tave" bei „Po tavęs", pristato „Paryžius vienam ir kitos istorijos" — humoru ir romantika persmelktą rinkinį, kuris žavi pasakojimo maniera.
Dvidešimt šešerių Nelė dar nė karto nesilankė Paryžiuje. Ji gyvenime nebuvo išvykusi romantiškam savaitgaliui. Nelė nėra pamišusi dėl kelionių į užsienį. Vis dėlto, kai jos vaikinas nepasirodo, mergina gauna progą įrodyti visiems ir sau pačiai, kad geba būti nepriklausoma. Atsidūrusi Paryžiuje viena, Nelė atskleidžia savyje bruožų, apie kuriuos nė nenumanė. Pasirodo, ji gali būti savarankiška ir bebaimė. Ar šis savaitgalis galėtų tapti rizikingiausiu ir smagiausiu jos gyvenime?
Jojo Moyes įprastas gyvenimo akimirkas paverčia nepaprastomis. Smagų, kerintį, dėmesio vertą rinkinį „Paryžius vienam ir kitos istorijos" sudaro įstabų autorės talentą atskleidžiantys apsakymai.
Jolita Herlyn - Angelai Neverkia - 2017Meilė gali pasivyti ir po dvidešimties metų. Tada, kai nieko iš gyvenimo nebesitiki ir nebelauki.
Ar įmanoma tą patį žmogų įsimylėti antrą kartą, nors jis kadaise sudaužė širdį ir gyvenimą į šipulius? Ką daryti, kai peržengus penkių dešimčių metų slenkstį įsisuka beprotiškų jausmų verpetai?
Žengti į tą pačią upę – tikriausiai kvailas pasirinkimas. Bet... kodėl ne?
Knygos heroję Jurgą pasiveja ne tik meilė, bet ir liga, nešanti kitokių jausmų sumaištį. Skausminga patirtis jai padeda naujai pamatyti pasaulį ir artimus žmones.
Jolita Herlyn romanus pradėjo rašyti su šeima apsigyvenusi Hamburge. Praeityje palikusi filosofijos dėstytojos, valdininkės, žurnalistės, televizijos laidų vedėjos ir rinkodaros specialistės karjerą, ji ėmė kurti istorijas, kurių herojės – moterys, ieškančios savo kelio, mylinčios ir abejojančios, klystančios, bet nepalūžtančios. „Angelai neverkia" – šeštasis autorės romanas.
Igor Argamante - Jerichas 1941 Metais - 2014„Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ – daugiasluoksnis Igorio Argamanteʼės romanas apie Vilniaus getą. Jis paremtas autoriaus biografiniais faktais, įvairių pasaulio bibliotekų archyvine medžiaga ir sava vaizduote. Pirmoje romano dalyje pasakojama apie vilniečio berniuko Igorio draugystę su bendraamžiu Čekijos žydu Hansiu, kuris su šeima rado prieglobstį Lietuvoje. Deja, neilgam… Į Vilnių netrukus įžygiuoja vokiečiai ir įkuria getą. Romanas ir skirtas šiam berniukui.
Romane „Jerichas 1941 metais. Vilniaus geto istorijos“ į geto kasdienybę žvelgiama giedru vaiko žvilgsniu, todėl visi siaubingi įvykiai išgyvenami kitaip: smalsiai, naiviai, žaismingai. Antroje dalyje pasakojamos su Vilniaus getu susijusios istorijos iš kitų romano veikėjų perspektyvos. Tai žydas vagis Avidanas, kuris išdavė savo tautiečius, Vilniaus geto kovotojas Raulis, Vilniaus geto žydų policijos viršininkas Jokūbas Gensas, Mordechajus, kuris Paneriuose turėjo deginti savo tautiečių kūnus, šiems darbams vadovavęs vokietis Kurtas ir daugelis kitų.
Autorius nevengia būti ironiškas, atskleisdamas absurdą, kurį teko išgyventi romano veikėjams. Už aukštą meninę vertę romanas buvo nominuotas vienai prestižiškiausių Italijoje Italo Calvino literatūros premijai.