Viktor Pelevin - Skaičiai
Magijos ir manijos dialektika

Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Viktoras Pelevinas (g.1962) didžiausią pripažinimą pelnė išleidęs pirmąjį savo romaną “Čepajevas ir Pustota” (1996), kuris po dvejų metų, 1998-aisiais, pasirodė ir lietuviškai. Nuo to laiko šio originalaus rašytojo kūrybos populiarumas tiek jo gimtojoje šalyje, tiek už jos ribų tiktai augo, bet Lietuvos leidyklų dėmesio daugiau nebesulaukė. Antra vertus, buvo tarpsnis (maždaug tarp 1998-ųjų ir 2003-iųjų), kai naujos rašytojo knygos spėjo pasigesti ir jo tėvynainiai, – buvo perleidžiami vien anksčiau parašyti Pelevino tekstai, – kol pagaliau 2003-iaisiais pasirodė visiškai naujas jo prozos rinkinys “Pereinamojo laikotarpio iš niekur į niekur dialektika”, sudarytas iš romano “Skaičiai”, apysakos “Makedoniška prancūzų minties kritika” ir penkių apsakymų.
Viktor Pelevin - Šventoji vilkolakio knyga
Iš senovės Kinijos kilusi vilkolakė lapė, vardu A Chuli (ne, tai ne rusiškas keiksmažodis, o, kaip tvirtina romano autorius, kinų kalbos žodis, reiškiantis "Lapė A"), gyvena mūsų dienų Maskvoje. Savo kuklų būstą įsirengusi nuošalioje patalpoje po sporto komplekso tribūnomis. Ji save tapatina su populiariu kinų mitologijos personažu ir iki šiol priklauso šimtmečiais egzistuojančiai, po visą pasaulį pasklidusiai vilkolakių lapių šeimai, kurios narės bendrauja elektroniniu paštu, turi niekad nesenstančių, sportiškos išvaizdos merginų pavidalą ir gyvena iš prostitucijos arba ilgesnį laiką susidėjusios su turtingais vyriškiais.
Vladimir Sorokin - Ledas
Rusijos literatūrinio undergroundo atstovo Vladimiro Sorokino, šokiravusio skaitytojus ir literatūros kritikus drastiškais kūriniais, atlaikiusio kaltinimus pornografija ir teismus (2002 m. už romaną „Žydrieji lašiniai“), romanas „Ledas“ (2002, AdMarginem; 2006, Random House, anglų kalba) laikomas vienu iš reikšmingiausių post-sovietinio periodo rusų literatūros kūriniu.

Romanui „Ledas“, charakteringas postmodernistinis žanro ribų išnykimas, „aukštojo“ ir „žemojo“ stiliaus (literatūrinio trash‘o a la Coelho) susiliejimas, leidžiantis romaną perskaityti keliuose lygmenyse: tarkim kaip žaidimą Nietsche‘s ir Solovjovo idėjomis, post-sovietinės sociokultūrinės realybės kritiką ir satyrą, arba kaip kvapą gniaužiantį postmodernistinį trilerį.
V. Endrius - Erškėčių keliai
Virdžinija Kleo Endrius (Virginia Cleo Andrews) gimė 1918 m. birželio 6 dieną, o mirė 1986 metų gruodį. V. K. Endrius vaikystėje patyrė nelaimingą atsitikimą, todėl negalėjo vaikščioti ir turėti vaikų. Ji niekada nesirodydavo viešumoje ir gyveno kartu su mama. Rašytoja buvo netekėjusi, todėl visą laiką galėjo skirti kūrybai. Tuo laikotarpiu, kai kūrė Endrius, buvo populiarūs vyrų parašyti romanai, todėl Endrius leidėjas slėpė jos vardą. Tik po rašytojos mirties, 1986 metais, visuomenė sužinojo, kad jos tikrasis vardas yra Virdžinija Kleo. Dėl moterų rašytojų diskriminacijos Virdžinija turėjo pasirinkti Even Endrius slapyvardį. Rašytoja sukūrė daugiau nei 16 kūrinių. Septynios Endrius knygos buvo išleistos net 30 milijonų egzempliorių tiražu.

Pirmoji Endrius knyga pasirodė 1980 metais. Tai buvo gotikinio siaubo novelė Palėpės gėlės (Flowers in the Attic). Tai romanas apie keturis vaikus ir jų turto siekusią motiną. Kai vaikų tėvas miršta, motina iškeliauja pas savo pasiturinčius tėvus, o vaikus uždaro palėpėje, nes priešingu atveju ji netektų milžiniško palikimo. Motina daug žada vaikams, tačiau vienas jų miršta nuo plaučių uždegimo. Vaikai, praleidę ilgą laiką palėpėje ir nebesulaukę motinos, pabėga. Visas jų gyvenimas aprašomas kitose serijos knygose: Žiedlapiai vėjyje (Petals on the Wind), Erškėčių keliai (If There Be Thorns), Praeities sėklos( Seeds of Yesterday). Pagal Endrius pirmąją knygą Palėpės gėlės Jeffrey Bloomas sukūrė filmą.
V. Endrius - Šešėlių sodas
Virdžinija Kleo Endrius (Virginia Cleo Andrews) gimė 1918 m. birželio 6 dieną, o mirė 1986 metų gruodį. V. K. Endrius vaikystėje patyrė nelaimingą atsitikimą, todėl negalėjo vaikščioti ir turėti vaikų. Ji niekada nesirodydavo viešumoje ir gyveno kartu su mama. Rašytoja buvo netekėjusi, todėl visą laiką galėjo skirti kūrybai. Tuo laikotarpiu, kai kūrė Endrius, buvo populiarūs vyrų parašyti romanai, todėl Endrius leidėjas slėpė jos vardą. Tik po rašytojos mirties, 1986 metais, visuomenė sužinojo, kad jos tikrasis vardas yra Virdžinija Kleo. Dėl moterų rašytojų diskriminacijos Virdžinija turėjo pasirinkti Even Endrius slapyvardį. Rašytoja sukūrė daugiau nei 16 kūrinių. Septynios Endrius knygos buvo išleistos net 30 milijonų egzempliorių tiražu.

Pirmoji Endrius knyga pasirodė 1980 metais. Tai buvo gotikinio siaubo novelė Palėpės gėlės (Flowers in the Attic). Tai romanas apie keturis vaikus ir jų turto siekusią motiną. Kai vaikų tėvas miršta, motina iškeliauja pas savo pasiturinčius tėvus, o vaikus uždaro palėpėje, nes priešingu atveju ji netektų milžiniško palikimo. Motina daug žada vaikams, tačiau vienas jų miršta nuo plaučių uždegimo. Vaikai, praleidę ilgą laiką palėpėje ir nebesulaukę motinos, pabėga. Visas jų gyvenimas aprašomas kitose serijos knygose: Žiedlapiai vėjyje (Petals on the Wind), Erškėčių keliai (If There Be Thorns), Praeities sėklos( Seeds of Yesterday). Pagal Endrius pirmąją knygą Palėpės gėlės Jeffrey Bloomas sukūrė filmą.
Edgar Wallace - Šimtaveidis
Šimtaveidis! Jau vien išgirdus tą vardą žmogų nupurtydavo šiurpas. Tačiau Alanas Vemberis nežinojo, kas yra baimė. Apie jo drąsą tiek armijoje, tiek policijoje sklido legendos. Ir vis dėlto jau pačiame Šimtaveidžio varde slypėjo kažkas tamsaus ir mirtinai pavojingo, kažkas atstumiančio-lyg šaltas ir bejausmis kobros akių žvilgsnis