Gretchen Rubin - Laimės projektas
Vieną lietingą popietę pačioje netikėčiausioje vietoje – autobuse – Grečen Rubin suvokė štai ką: laikas bėga, o ar aš pakankamai dėmesio skiriu tam, kas tikrai svarbu? O gal mano gyvenimas eina veltui? Tą akimirką Grečen nusprendė metus laiko skirti pačios sugalvotam laimės projektui.
Autorė detaliai ir su humoru įamžina asmeninius dvylikos mėnesių nuotykius, kuriuos patyrė mėgindama amžių išmintį ir dabartinius mokslinius tyrinėjimus apie tai, kaip tapti laimingesniam.
„Laimės projektas“ – Dalai Lamos „Laimės meno“ ir Elizabeth Gilbert „Valgyk, melskis, mylėk“ mišinys, nematomomis siūlėmis sudygsniuotas iš pačių įvairiausių šaltinių: psichologijos mokslininkų, rašytojų, poetų ir filosofų įžvalgų. G. Rubin nesiekė iš esmės pasikeisti, ji tiesiog susitelkė į tai, kad pagerintų savo gyvenimą tokį, koks jis yra. Kiekvieną mėnesį ji laikėsi vis naujų pasižadėjimų: išreikšti meilę, atrasti daugiau džiaugsmo, rašyti dėkingumo dienoraštį, mažiau galvoti apie rezultatus. Autorės išvados kartais stebina: laimę galima nusipirkti, jei pinigai leidžiami išmintingai, naujovės ir iššūkiai suteikia be galo daug džiaugsmo ir patys mažiausi pokyčiai gali pakeisti kiekvieno gyvenimą.
Žavus ir sąmoningas „Laimės projektas“ yra pamokantis, bet kartu ir linksmas, jis verčia susimąstyti, prikausto dėmesį ir yra lengvai skaitomas. Knyga tiesiog trykšte trykšta Grečen Rubin aistra jos pasirinktai temai, tad perskaitę vos kelis skyrius pajusite įkvėpimą pradėti asmeninį laimės projektą.
Irvin D. Yalom -  Gydymas Sopenhaueriu

Psichoterapeutas sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę - Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju. Irvinas Yalomas - vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų, skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. I. Yalomo literatūriniai kūriniai - psichoterapinės novelės ir romanai - tapo pasauliniais bestseleriais.
Vasil Kozačenko - Balta dėmė
Populiarus ukrainiečių rašytojas Vasilis Kozačenka gimė 1913 metais Kirovogrado srity, Novoarchangelsko kaime. 1938 melais baigė Kijevo universiteto filologijos fakultetą. Dalyvavo Didžiajame Tėvynės kare.
Mėgstamiausias rašytojo žanras - apsakymai ir apysakos. Po karo buvo išleistas rinkinys ,,Trys vasaros” (1945), apysakos „Salvija”, „Brandos atestatas”, „Motinos širdis”, „Gyvybės kaina”, „Jarinka Kalinovska” ir kt. 1963 metais už apysaką „Žaibas” V. Kozačenkai buvo suteikta N. Ostrovskio premija.
„Balta dėmė” - šeštoji apysaka iš ciklo „Apysakos apie „Žaibą”. Ji pasakoja apie tarybinį desantą, per klaidą išmestą toli nuo numatytos vietos priešų okupuotoje teritorijoje. Įdomiai sukomponuotas siužetas, gyvi charakteriai, vaizdingos retrospekcijos lėmė šio kūrinio populiarumą. Ukrainoje „Balta dėmė” sulaukė net septynių leidimų.
Vasilij Ardamatskis - Aš 11-17. Atsakomoji operacija

IŠTRAUKA (Aš 11-17)
Paskutinė karo žiema ėjo į pabaigą. Mūsų daliniai kaudamiesi veržėsi Berlyno link. O čia, tolimame tarybinės kariuomenės užnugaryje, tarsi maiše užrauktos, liko kelios hitlerinės divizijos. Stiprios, gerai ginkluotos fašistų divizijos, kažkada atsidūrusios apsupime, dabar kovėsi labai ištvermingai ir sumaniai, todėl čia jau seniai vyko atkaklūs mūšiai. Iš pradžių hitlerininkams padėjo ta aplinkybė, kad jų rankose buvo uostas ir atviras jūrų kelias į Vokietiją, iš kur divizijoms be paliovos buvo tiekiami ginklai ir šaudmenys.