Platonas - Timajas. Kritijas
"Aišku, rasti visa ko Kūrėją ir Tėvą - sunkus darbas, o ir radusiam neįmanoma apie tai visiems atskleisti... Šis kosmosas neišvengiamai privalo būti kažko kito atvaizdas" - Platonas. Timajas
"Timajo"- "Kritijo" diptichas seka tikėtiną mitą apie Visybę. Dėl stebinančių įžvalgų ir netikėtų įvaizdžių šie dialogai priklauso mėgstamiausiems, bet ir mįslingiausiems Platono kūriniams.
Iš graikų kalbos vertė Naglis Kardelis
Paul Ricoeur - Interpretacijos teorija
Procesas, su kuriuo susiduria daugelis humanitarinių mokslų studentų, žodis, tapęs keiksmažodžiu pritinginčių galvoti mokinukų tarpe, galbūt net būdas subjektyviai suvokti pasaulį – interpretacija. Interpretacija – bet kokių prasminių struktūrų supratimo aktas ir rezultatas. Siauresne prasme – santykinai savarankiškas, istoriškai konkretus literatūros mokslo metodas, susiformavęs po II-ojo Pasaulinio karo kaip atsvara literatūros moksle įsivyravusiam pozityvizmui ir psichologizmui. Radosi poreikis sutelkti dėmesį į atskirą kūrinį, traktuojant jį kaip kalbos meno išdavą. Šis metodas dažniausiai vadinamas „interpretacijos menu“. Jis reiškė visų už teksto realybės išvedančių stebėjimo rakursų imanentinį kūrinio aiškinimą. Būtent apie interpretaciją kaip metodą turėtų būti kalbama P. Ricoeur’o knygoje „Interpretacijos teorija“.
Martin Buber - Dialogo principas II
Knygą sudaro trys garsaus XX amžiaus žydų filosofo Martino Mordechajaus Buberio (1878-1965) veikalai: "Dialogas", "Klausimas pavieniui" ir "Tarpžmogiškumo pradai". Juose toliau plėtojama knygoje "Aš ir Tu" išsakyta pamatinė dialogo filosofijos įžvalga - tai, kad autentiško žmogiško egzistavimo sąlyga yra žmogaus buvimas dialogo situacijoje.

Martin Buber ( gimė 1878 Vienoje -mirė 1965 Jeruzalėje) - iškilus XX amžiaus religijos filosofas, priklausantis įtakingai "dialogo filosofijos" srovei. Studijavo filosofiją, meno istoriją, vokiečių kultūrą bei filosofiją daugelyje Europos universitetų. Nuo 1923 m. dėstė judaizmą ir religijotyrą Franfurte prie Maino, o nuo 1938 m. - socialinę filosofiją ir bendrąją sociologiją Jeruzalės universitete.
Martin Buber - Dialogo principas I Aš ir tu
Martinas Mordechajus Buberis - žymus XX a, žydų filosofas. Pasisavinęs chasidizmo tradiciją, Buberis plėtoja tokią žydišką pasaulėjautą, kuri buvo priešstata graikiškojo mąstymo tradicijai. 1923 m. parašytoji "Aš ir Tu" - tai mėginimas parodyti, kad pasaulis yra gyvas Dievo ir žmogaus pokalbis.

Martin Buber ( gimė 1878 Vienoje -mirė 1965 Jeruzalėje) - iškilus XX amžiaus religijos filosofas, priklausantis įtakingai "dialogo filosofijos" srovei. Studijavo filosofiją, meno istoriją, vokiečių kultūrą bei filosofiją daugelyje Europos universitetų. Nuo 1923 m. dėstė judaizmą ir religijotyrą Franfurte prie Maino, o nuo 1938 m. - socialinę filosofiją ir bendrąją sociologiją Jeruzalės universitete.
Claude Levi-Strauss - Rasė ir istorija
Ar galima palyginti pasaulio civilizacijas, kodėl vienos kultūros vadinamos atsilikusiomis, o kitos moderniomis, kokia Vakaru civilizacijos vieta istorijos raidoje, kiek lemia atsitiktinumas, kad vienos kultūros išsiveržia ir greit juda pirmyn, o kitos lyg trypčioja vietoje, ką reiškia progresas kultūros raidoje, kaip reikėtų suprasti šios sąvokos reliatyvumą? Šie ir panašūs pamatiniai antropologijos klausimai yra svarstomi C. Lévi-Strausso knygoje Rasė ir istorija (pirmasis leidimas 1952 m.).
Thomas Nagel - Ką visa tai reiškia
Šiame glaustame įvade į filosofiją autorius aiškina pagrindines filosofijos problemas. Teigdamas, kad filosofijos geriausia mokytis tiesiogiai gvildenant jos keliamus klausimus, Thomas Nagelis svarsto galinius amžinųjų filosofinių problemų sprendimus.
Ar galima laisva valia?
Kodėl turime paisyti moralės?
Koks ryšys sieja sąmonę su smegenimis?
Ar galimas pomirtinis gyvenimas?
Ar gyvenimas turi prasmę?
Ar išties svarbu, kad jis turėtų prasmę?
Nors svarstomais klausimais Nagelis reiškia savo nuomone, jis palieka atvirų kitokių sprendinių galimybę ir ragina skaitytojų apie juos mąstyti savarankiškai. Tai idealus įvadinis tekstas, žadinantis skaitytojo norą susivokti savyje ir aplinkiniame pasaulyje.
Karl Raimund Popper - Istoricizmo skurdas
Šiuolaikinio anglų filosofo ir sociologo K. R. Poperio (g. 1902 m.) studijoje aptariamos antinatūralistinės bei pronatūralistinės istoricizmo doktrinos ir jos kritiškai įvertinamos. Pagrindinė knygos mintis: tikėjimas istoriniu likimu yra grynas prietaras, ir nei moksliniais, nei kitais racionaliais metodais neįmanoma prognozuoti žmonijos istorijos.