Irvin D Yalom - Kai Nyčė verkė
Frydrichas Nyčė ir Jozefas Brojeris niekada nebuvo susitikę. Ir, žinoma, psichoterapija atsirado ne iš jų pokalbių. Tačiau pagrindinių veikėjų gyvenimas grįstas faktais, o svarbiausi romano dėmenys: Brojerio dvasinės kančios, Nyčės neviltis, Ana O., Lu Solomė, Froido santykiai su Brojeriu, gimstanti psichoterapija - tikrai buvo 1882 metų istorija.
Jonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais" materialinės kultūros bei technologijos raidos kriterijais. Tautos dvasinė kultūra lieka kaip ir nuošalėje. Kodėl tai atsitiko? Ogi todėl, kad toji kultūra yra pinama iš subtiliausių, trapiausių žmogaus mąstymo ir elgsenos gijų. Laikmečio skersvėjai nesunkiai jas deformuoja ir netgi piktybiškai, iki neatpažintumo išdraiko. Bet be dvasinės kultūros istorijos mes nežinome tikrosios savo istorijos.
Romualdas Grigas,
Prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentasJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotaisJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais
Liselotte Welskopf -Heinrich - Sugrįžimas pas dakotus
„Sugrįžimas pas Dakotus“ – ketvirtoji ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“ knyga. Joje pasakojama, kaip Harka grįžta pas juodakojus indėnus ir kartu su savo draugu bei kraujo broliu atlaikęs sunkų saulės šokį tampa tikru kariu. Tuo tarpu jo tėvas Matotaupa, vis labiau pasiduodantis Rudojo Džimo įtakai, galiausiai tragiškai baigia savo gyvenimą. Dabar Harkai lieka tik vienas tikslas – kuo greičiau grįžti į savo gentį...
Eduard Bornhohe - Vilaus kovos Kunigaikštis Gabrielis
Estų romantinės istorinės literatūros pradininkas Eduardas Bornhiojė (Brunbergas, 1862-1923) pažįstamas lietuvių skaitytojui iš istorinės apysakos „Keršytojas”, išleistos lietuvių kalba 1955 metais.
Rašytojo gyvenimas buvo labai įvairus: braižytojas, raštinės tarnautojas, namų mokytojas Estijoje ir Rusijoje, vėliau studijavo humanitarinius mokslus Tartu universitete, dirbo žurnalistu Vokietijoje, galiausiai teismo valdininku Taline.
Būdamas itin plataus akiračio, anksti susidūręs su sunkia engiamos estų valstietijos padėtimi, septyniolikmetis Bornhiojė parašo apysaką „Keršytojas” (1880), laikomą geriausiu jo kūriniu. Jame, kaip ir istorinėse apysakose „Vilaus kovos” (1890) ir „Kunigaikštis Gabrielis, arba paskutiniosios Piritos vienuolyno dienos” (1893), autorius meniškai pavaizdavo tragiškos estų liaudies praeities heroiką. Vėlesniuose veikaluose rašytojas atspindėjo devynioliktojo amžiaus pabaigos-dvidešimtojo amžiaus pradžios Talino gyvenimo aktualijas. Žymiausias to periodo kūrinys - satyrinis apsakymas „Dideli ir maži Talino niekadariai”.
Geriausieji Bornhiojės veikalai - tai trys minėtosios istorinės apysakos, davusios pradžią estų istorinei prozai. Neslūgstanti jų siužetinė įtampa, didvyriškų kovų romantika, narsūs ir kilnūs personažai patraukia ne tik nuotykinės literatūros mėgėjus. Eduardas Bornhiojė yra vienas tų plunksnos meistrų, kurių knygos nestokoja skaitytojų,
Pagal E. Bornhiojės apysaką „Kunigaikštis Gabrielis” Estijoje pastatytas meninis filmas „Paskutinioji relikvija”, kurį matė ir mūsų žiūrovai.
Otas Šneidereitas - Prūsai
Autorius, remdamasis kai kurių istorikų darbais, pateikia prūsų ir 
lietuvių tautų istorijos daugelio šimtmečių laikotarpio apžvalgą. Kar
tu gvildena praeities ir dabarties temą: vienų tautų, šiuo atvejų germanų, agresiją, kitų — pavergimą, nevengdamas savaip interpretuoti kai
 kuriuos istorijos faktus, aptarti daugelio keltus, spręstus, taip pat gin
čytinus klausimus.
Rimutė Morozovienė - Istorijos ir politologijos lentelės[hide]
Šiame leidinyje pateikiama daugiau kaip 300 lentelių, kurios pravers mokantis istorijos ir politologijos. Jose chronologine seka užfiksuota svarbiausių istorijos reiškinių esmė (atsiradimo priežastys ar aplinkybės, jų pobūdis, laikas, padariniai ar rezultatai, įvardytos su jais susijusios asmenybės ir kt.). Kai kuriose lentelėse pagal konkrečius klausimus lyginami keli reiškiniai, nurodant jų panašumus ir skirtumus. Lentelių dalių pavadinimai nusako reiškinių ar faktų esmę ir konkretizuoja lentelių pavadinimus. Atskirai pateikiamos lentelės, skirtos pasaulio istorijos, Lietuvos istorijos ir politologijos mokymuisi.
Ši knygelė bus naudinga 7–12 klasių mokiniams, ypač kartojant mokyklinį istorijos ir politologijos kursą, nes mokantis šių dalykų labai svarbu suprasti jų esmę, mokėti nustatyti reiškinių priežasčių ir pasekmių ryšius, lyginti reiškinius ir daryti išvadas. Knygelė „Istorijos ir politologijos lentelės“ svarbi pagalba ir abiturientams, besirengianties laikyti istorijos brandos egzaminus.