Ernst H. Gombrich - Pasaulio Istorija Jaunajam Skaitytojui - 2009E. H. Gombricho „Pasaulio istorija jaunam skaitytojui“ vos pasirodžiusi sulaukė didžiulio populiarumo kaip pagalbinė priemonė ruošiantis istorijos pamokoms. Ją išsyk pamėgo istorija besidomintys vaikai ir suaugę.

Išversta į kelioliką pasaulio kalbų, knyga aktuali ir šiandien. Autorius jaunajam skaitytojui suprantama kalba, patraukliai ir gyvai, aiškina sudėtingiausias istorines problemas, išskleisdamas prieš jį plačią ir kupiną nuostabiausių įvykių pasaulio istorijos panoramą. Knyga ypač vertinga tuo, kad ji ne tik suteikia istorinių žinių, bet ir moko bei skatina mąstyti, daryti istorines išvadas. Perskaičius šią knygą, sunku likti abejingam istorijos mokslui. Ji kaip upė, kurios srovė apglėbia ir nusineša kartu į istorinę praeitį.
Gediminas Isokas - Giriose - 1979"Giriose" autorius, remdamasis archyvine medžiaga ir žinomų žmonių pasakojimais rašo apie dabartinės respublikos teritorijos miškus, jų apsaugą, medieną ir kitus girios turtus.Leidinyje nušviečiama istorinė miškų praeitis,niūdiena,aprašomos Kazlų Rūdos,Gudų,Rūdininkų ir kitos girios.
Gajus Plinijus Jaunesnysis - Iš Laiškų Apie Gyvenimą, Valdžią Ir Mirtį - 2015Gajus Plinijus Jaunesnysis (apie 61–113 m. po Kr.) – žymus romėnų rašytojas, filosofas ir politikas, garsėjęs kaip talentingas oratorius. Iš antikos laikų mus pasiekė jo „Panegirika" ir gausybė laiškų draugams bei artimiesiems. Juose atgyja I a. po Kr. romėnų gyvenimas – buitis, politiniai ir kultūriniai procesai, to meto aktualijos: Vezuvijaus išsiveržimas, teismai, imperatoriaus Domitiano savivalė, Trajano reformos švietimo ir socialinės rūpybos srityse.

Laiškuose gausu vaizdingų pasakojimų apie nesąžiningus politikus, veidmainystę, grobstymo bylas, – ir autorius tai žino anaiptol ne iš nuogirdų – jis pats tose bylose sakė kaltinamąsias ir ginamąsias kalbas. Kaip atsvara išsikerojusioms blogybėms prieš akis iškyla daugybė šviesių, pagarbos vertų asmenybių, susižavėjimą keliančių poelgių, mecenatystės pavyzdžių. Taip skaitytojo vaizduotėje pamažu ryškėja tobulo valstybės veikėjo portretas. Koks jis? Tai sąžiningas, padorus, išsilavinęs žmogus, kuris rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų gerove. Jis nepamiršta pareigos šeimai ir visuomenei, bet... randa laiko ir sau. Autoriaus manymu, šias savybes geriausiai įkūnija imperatorius Trajanas. Todėl šiame rinkinyje skaitytojas ras ir Trajaną šlovinančią „Panegiriką".

Gajų Plinijų Jaunesnįjį būtų galima pavadinti to meto sąžine. Skaitant jo tekstus, peršasi išvada, kad nuo antikos laikų niekas nepasikeitė. Būtent todėl verta įsiklausyti į šio filosofo pamokymus. Rašydamas apie gyvenimą ir mirtį, apie valdymo sistemos negeroves ir žmonių ydas, jis ragina puoselėti pilietiškumą ir moralę, mokytis iš praeities klaidų ir... žiūrėti saiko šiame nesaikingame pasaulyje.
Nijolė Kliukaitė-Kepenienė - Baltų Ženklai - 2016„Visi žvalgomės į dangų tikėdamiesi atspėti, ką mums žvaigždės lemia. Gaila tik, kad savo gimties mėnesio baltiškuosius vardus esame užmiršę. O jie gerokai skiriasi nuo Rytų zodiako. Šiomis pasakomis noriu senąjį mūsų žvaigždėlapį priminti.
Nesu astrologė, todėl prognozėmis nesižarstysiu, tik apie kiekvieną ženklą paseksiu savo pasaką. Manau, pasaka, sapniškąja intuicijos tiesa gyvendama, yra arčiausiai žvaigždžių. Pasaka yra tas gyvenimo stebuklas, kuris leidžia keliauti laiku. Ir ne tik. Tai toks žanras, kuriame gali leist sau pasiklysti, nes visada atsiras koks stebukladaris, palydintis į kelią.
Gal ir paklaidžiojau, iš anksto atsiprašau..." – apie savo knygą „Baltų ženklai“ sako autorė Nijolė Kliukaitė-Kepenienė.
Vladimir Bešanov - Trečiojo Reicho Katastrofa - 2017Kasmet gegužės 9 d. „Georgijaus juostelėmis" pasidabinančioje Rusijoje 1945 metai vadinami Raudonosios armijos šlovingų pergalių ir katastrofiškų Vokietijos pralaimėjimų laikotarpiu. Tačiau V. Bešanovo knygoje „Trečiojo reicho katastrofa" atskleidžiama kitokia, visai ne romantiška tiesa apie Raudonosios armijos „išvaduojamąjį" žygį per Europą, kurį lydėjo prievarta prieš civilius, marodieriavimas, gyventojų masinės žudynės.
1945 metų pradžioje sovietų kariuomenė pakilo į lemiamą puolimą – kuo greičiau užimti Berlyną. Raudonajai armijai tai nebuvo lengvas pasivaikščiojimas mirtinai nusilpusio priešo kaulais. Sovietų kariuomenei, kaip ir visus karo metus, vadovavo daugiausia tokie patys nemokšos vadai, profesionalumo stokojantys „strategai", vyravo tas pats lengvabūdiškas požiūris į savų karių gyvybes. 1945-ieji – tai ne tik Berlyno užėmimas ir pergalės saliutai, bet ir didelės nesėkmės, katastrofos, kraujo marios.
V. Bešanovas atskleidžia, kodėl „šventu" Raudonosios armijos tikslu buvo pasirinktas jokios karinės svarbos neturintis Reichstago pastatas ir kokia tikroji „pergalės vėliavos" istorija. Kaip iš niekuo nepasižymėjusių karių buvo sukurti ordinais apdovanoti supermenai, o tikrieji didvyriai – pamiršti. Galiausiai kodėl Berlynas pradėtas šturmuoti balandžio viduryje, o ne vasarį, nors ir tuo metu Raudonoji armija turėjo pakankamai galimybių užimti Vokietijos sostinę.
Petras Dirgėla - Anciliaus Ežeras - 1991Lenkijos ir Švedijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza žygiuoja iš Lenkijos į Švediją tramdyti savo dėdės hercogo Karlo Vazos, apsiskelbusio Švedijos karalystės valdytoju.
Lietuva, sustabdžiusi rusų ekspansiją į Pabaltijį, sukūrusi vieną pažangiausių teisinių valstybių anuometinėje Europoje, kupina vilčių, jėgų, energijos, dvasios pakilimo – Lietuvos valstybės suklestėjimui, rodos, nebėra jokių kliūčių. Deja, Z. Vaza Švedijoj ne tik pralaimi, bet ir išprovokuoja švedų antplūdį į Livoniją. Lietuvai prasideda naujų didelių nelaimių ilgi dešimtmečiai.
Jozef Pfitzner - Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas Kaip Politikas - 1989Vokiečių istoriko knyga buvo išleista 1930 m. ir tais pačiais jubiliejiniais metais išversta į lietuvių kalbą. J. Pficneris, - anot M. Jučo, - kaip niekas kitas iš užsieniečių, išryškino spalvingą Vytauto asmenybę, jo politinius sugebėjimus ir įvertino jį Lietuvos akimis.
Istorikas aptarė Vytauto santykius su Ordinu, Lenkija, Rusija, imperija ir bažnyčia, išryškino tas Lietuvos istorijos linijas, kurias rado Vytautas.
Petri Sarjanen - Baltoji Mirtis - 2016„Raudonasis milžinas kaipmat sudoros mažylę Suomiją!" Būtent taip visas pasaulis kalbėjo 1939-ųjų lapkričio pabaigoje, prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Suomijos Žiemos karui. Tačiau nedidelė šalis atsilaikė, apgynė savo nepriklausomybę.
Neįtikimai ištvermingas ir sumanus, tykantis priešų su paprastu šautuvu be optinio taikiklio, per kelis karo mėnesius žymusis snaiperis Simo Häyhä (1905–2002) nukovė daugiau kaip 500 sovietų karių. Jis laikomas vienu geriausių snaiperių per visą istoriją.
Baltoji mirtis... Štai tokį grėsmingą slapyvardį atšiauriame Kolos ruože pelnė paprastas suomių ūkininkas ir medžiotojas, kuris tapo tikra didvyriško pasipriešinimo legenda.