Vincas Trumpa - Napoleonas. Baltija. Amerika - 1989Knygą sudaro XIV – XIX a. keliautojų ne lietuvių kalba parašyti tekstai, kuriuose pasakojama apie Lietuvą ir jos gyventojus. Duodamos trumpos autorių biografinės žinios.

Leidimas papildytas S. Medekšos kelionių dienoraščio fragmentais apie marą Lietuvoje, J. Kmitos rašiniu apie LDK didžiojo etmono Kristupo Radvilos laidotuves, F. Hepkerio straipsniu apie L. Rėzos „Dainas“ ir fragmentais iš K. Tiškevičiaus knygos „Vilija ir jos krantai“.
Remigijus Misiūnas - Lietuva Prieš LTSR - 2010 2 dalis1940 m. po sovietinės Lietuvos okupacijos prasidėjusi išeivijos ir Lietuvos diplomatinės tarnybos informacinė priešprieša tęsėsi ir antrajam pasauliniam karui pasibaigus.

Vilniaus universiteto profesorius Remigijus Misiūnas, remdamasis gausiais Lietuvos ir išeivijos archyviniais šaltiniais, tęsia 2007 m. išleistoje monografijoje „Lietuva prieš LTSR“ pradėtą šios priešpriešos tyrimą, analizuodamas vieną intensyviausią jos laikmečių –1945–1952 metus.

Šalia jau pirmoje dalyje paliestų ir įprastais tapusių susidūrimų – išeivijos ir diplomatų siekio garsinti Lietuvos bylą tarptautinėje arenoje, o TSRS ir LTSR – toliau kurti LTSR kaip vienos iš TSRS respublikų įvaizdį, kovos už, ar prieš, nepriklausomos Lietuvos palaikymą išeivių bendruomenėje, dėmesys skiriamas ir specifinėms to laikmečio aktualijoms – kovai už objektyvios informacijos iš Lietuvos gavimą vakaruose ir milžiniškoms TSRS pastangoms susigrąžinti Vakaruose atsidūrusius lietuvius (DP), pasitelkiant visas įmanomas informacinio spaudimo priemones.
M.  Jucas, I.  Lukšaitė, V. Merkys - Lietuvos Istorija. Nuo Seniausių Laikų Iki 1917 m. - 1988Knygoje nagrinėjama Lietuvos socialinė, ekonominė ir kultūrinė raida, plačiau aptariama lietuvių kova dėl nepriklausomybės, lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas, Pirmojo pasaulinio karo ir Vasario buržuazinės demokratijos revoliucijos įvykiai.

Skiriama istorijos mokytojams, studentams, visiems, kas domisi Lietuvos istorija.
Kazys Puida - Magnus Dux - 1989Knygoje vaizduojami XIV a. istoriniai įvykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, Vytauto pastangos po Kęstučio mirties atgauti teises valdyti kraštą, jo konfliktai su kunigaikščiu Skirgaila, Jogaila, tapusiu Lenkijos karaliumi, su lenkų didikais siekiant sustiprinti Lietuvos valstybingumą sudėtingu begalinių kovų su Kryžiuočių ordinu laikotarpiu.
Arvydas Anušauskas - Teroras 1940-1958 m. - 2012Nuo 1940 m. lietuvių tauta patyrė didelių sukrėtimų: nepriklausoma valstybė buvo okupuota, vienas kitą keičiantys okupantai vykdė Lietuvos gyventojų naikinimo politiką.

Nacių nusikaltimai buvo įvertinti ir tarptautiniu mastu pasmerkti, o štai sovietinis žmonių naikinimas teisminio vertinimo dėl genocido ir karo nusikaltimų naikinant rezistentus ar nusikaltimų žmoniškumui sulaukia tik kai kuriose Rytų Europos valstybėse, išsivadavusiose iš Sovietų Sąjungos priespaudos. Viešo tarptautinio tribunolo komunistiniai nusikaltimai nesulaukė, nors nuo šių nusikaltimų nukentėjusių asmenų organizacijos ir jaunos Europos demokratijos palaikė visuomenines iniciatyvas teisiškai šiuos nusikaltimus įvertinti. Knygos autorius teroro tema domisi daugiau nei du dešimtmečius. Remdamasis atliktais istorijos tyrimais, gausiais naujais archyviniais šaltiniais ir naujausiomis mokslinėmis studijomis, Lietuvoje ir Rusijoje turimais archyviniais dokumentais (kai kurie jų Rusijoje vėl neprieinami tyrėjams), liudytojų prisiminimais pasakoja apie baisius nusikaltimus. Tyrimas patvirtino blogiausias prognozes – kas trečias suaugęs lietuvis yra tapęs sovietinių okupantų vykdyto genocido ir teroro auka. Knygoje taip pat skelbiamos Lietuvos genocido aukų, Tremties ir rezistencijos, Utenos kraštotyros muziejuose, Lietuvos centriniame archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Rusijos Federacijos valstybiniame archyve ir Rusijos valstybiniame karo archyve atrinktos nuotraukos ir dokumentai.
Jozef Pfitzner - Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas Kaip Politikas - 1989Gimė Trakų kunigaikščio Kęstučio ir jo antrosios žmonos Birutės šeimoje. Jis buvo vyriausias sūnus. Rašytiniuose šaltiniuose Vytauto vardas minimas nuo XIV a. septintojo dešimtmečio. Vytauto vaidmuo išaugo, tėvui tapus didžiuoju kunigaikščiu. 1392 m. Vytautas tapo Lietuvos valdovu, centralizavo valstybę. 1410 m. Žalgirio mūšyje Vytautas vadovavo jungtinei kariuomenei, nugalėjo vokiečių ordiną. Prie didžiausių jo pasiekimų priskiriamas valstybės nuo Baltijos iki Juodosios jūros sukūrimas. 1413 m. Horodlės sutartimi Vytautui pripažintas didžiojo kunigaikščio titulas. Vytauto valdymo laikais Lietuva buvo pakrikštyta, sparčiai augo miestai, katalikiškų parapijų tinklas, mokyklos. LDK tapo galingiausia Vidurio Europos valstybe. Mirė Trakuose. Buvo palaidotas Vilniaus arkikatedroje, bet kapo vieta nežinoma