Lietuvos Istorijos Problemos 12 klasei
Leidinyje pateikta bendrojo lavinimo mokyklos istorijos kurso Lietuvos istorijos problemos temų, kurių mokomasi 11 klasėje, teorinė ir plati metodinė medžiaga.
Pastaraisiais metais išleista daug naujų Lietuvos istorijos leidinių. Tačiau jie nepalengvino mokinių ir mokytojų darbo, nes trūko leidinio, kuriame būtų surinkta visa medžiaga, reikalinga 11 klasei Lietuvos istorijai kartoti. Todėl mokytojai, rengdamiesi pamokoms, buvo priversti rinkti medžiagą iš įvairių leidinių.
Panaudojus ir papildžius Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto seminarų Lietuvos istorijos problemos medžiagą, 1998 m. buvo išleistos trys brošiūros, kurios apėmė bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programos kurso 11 klasei visų 5 temų (Lietuvių etnogenezė, Lietuvių tautinės savimonės raida, Lietuvos valstybingumo raida, Lietuvos valstybės sienų ir plotų kaita, Mažoji Lietuva amžių kaitoje) teorinę medžiagą. Knygučių apimtis neleido prie kiekvienos temos pridėti metodinių kartojimo užduočių.
Pataisęs ir patrumpinęs brošiūrų medžiagą, istorijos mokytojas ekspertas Bronislovas Banys šiame leidinyje pateikė teorinę dalį, istorijos mokytojos - ekspertė Jūratė Šačkutė ir metodininkė Violeta Kriščiūnienė - kartojimo užduotis.
Lietuvos istorijos problemos 11 klasei
Leidinyje pateikta bendrojo lavinimo mokyklos istorijos kurso Lietuvos istorijos problemos temų, kurių mokomasi 11 klasėje, teorinė ir plati metodinė medžiaga.
Pastaraisiais metais išleista daug naujų Lietuvos istorijos leidinių. Tačiau jie nepalengvino mokinių ir mokytojų darbo, nes trūko leidinio, kuriame būtų surinkta visa medžiaga, reikalinga 11 klasei Lietuvos istorijai kartoti. Todėl mokytojai, rengdamiesi pamokoms, buvo priversti rinkti medžiagą iš įvairių leidinių.
Panaudojus ir papildžius Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto seminarų Lietuvos istorijos problemos medžiagą, 1998 m. buvo išleistos trys brošiūros, kurios apėmė bendrojo lavinimo mokyklos istorijos programos kurso 11 klasei visų 5 temų (Lietuvių etnogenezė, Lietuvių tautinės savimonės raida, Lietuvos valstybingumo raida, Lietuvos valstybės sienų ir plotų kaita, Mažoji Lietuva amžių kaitoje) teorinę medžiagą. Knygučių apimtis neleido prie kiekvienos temos pridėti metodinių kartojimo užduočių.
Pataisęs ir patrumpinęs brošiūrų medžiagą, istorijos mokytojas ekspertas Bronislovas Banys šiame leidinyje pateikė teorinę dalį, istorijos mokytojos - ekspertė Jūratė Šačkutė ir metodininkė Violeta Kriščiūnienė - kartojimo užduotis.
Lietuva 1940-1990 Okupuotos Lietuvos istorija
Kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Autoriai siekė išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius – 1940–1941 m. sovietinę okupaciją ir aneksiją, nacių okupaciją 1941–1944 m., totalitarinį stalininį režimą 1944–1953 m., destalinizaciją ir politinį „atšilimą“ 1953–1964 m., sovietinį modernizavimą ir stagnaciją 1965–1987 m., atgimimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą 1987–1990 m. Atskleidžiami reikšmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, atspindimas lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos veikla. Monografijos pabaigoje pateikiama Lietuvos valstybės 1991–2004 m. kronika.
Juan Kė - Senovės Kinijos mitai
Ši knyga plačiai supažindina lietuvių skaitytoją su kinų tautos dvasiniu pasauliu. Autorius parodo mitinio pasaulio raidą nuo toteminių tikėjimų pagimdytų pabaisų iki antropomorfinių kultūrinių herojų. Didžiausias kinų mitų žinovas Juan Kė remiasi senovės raštijos šaltiniais, kurie gausiai cituojami komentaruose. Pastarieji sudomins ne tik smalsų skaitytoją, bet ir lyginamųjų mitologijos studijų specialistą.
Jonas Basanavičius - Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon
Trakiškoji kilmės teorija
Lietuvių visuomenės veikėjas, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, Nepriklausomybės Akto signataras, gydytojas J. Basanavičius gyvendamas Bulgarijoje (1880-1904 m.), pastebėjo, jog vietinių gyventojų paveldas ir papročiai turi daug bendro su lietuvių kultūra, kalba, vietovardžiais ir papročiais. Jis rado ryšį tarp lietuvių ir Balkanų senovės tautų ir teigė, jog lietuvių protėviai yra trakai, frygų ir dakų amžininkai bei bendrininkai. Savo pažiūras jis išdėstė net keliose knygose: „Apie trakų prygų tautystę ir jų atsikėlimą Lietuvon”; 1921 m. studija „Apie trakų prygų tautystę”; 1898 m. „Lietuviszkai-trakiszkos studijos“.
Tačiau trakiškoji lietuvių kilmės teorija kritikuojama, kadangi jos iniciatorius, kaip ir daugelis jo amžininkų, laikomas diletantu, sugebėjusiu pajusti mokslinę problemą, bet neįstengusiu jos išspręsti.
Jean Boisselier - Budos išmintis
VI a. pr. Kr. princas, kilęs iš Šiaurės Indijos, palieka savo tėvus ir turtus siekdamas surasti atskymą į visuotinę kentėjimo ir mirties mįslę. Jo vardas Sidarta Gautama ir jis taps “Nubudusiuoju”, Buda, Palaimintuoju, kuris atneš Gerąjį Mokymą milijonams žmonių. Jis bus religijos, kuri per du su puse tūkstantmečio prisitaikys prie tautų, vietovių, kultūrų ir klimatų, pradininkas. Jean Boisselier (g. Paryžiuje) yra humanitarinių mokslų ir indologinių studijų daktaras, taip pat Bankoko Silpakorno universiteto daktaras honoris causa. Buvęs Prancūzų mokyklos Tolimuosiuose Rytuose narys, Pnompenio muziejaus rinkinių saugotojas nuo 1950 iki 1955 metų, 1953-1955 metais jis vadovavo moksliniams Ankoro konservavimo darbams. Kaip meno, archeologijos ir Indijos, Šri Lankos bei Pietryčių Azijos budistinių studijų specialistas bei daugelio kūrinių autorius, jis dažnai dalyvaudavo archeologiniuose kasinėjimuose (Kombodžoje, Vietname, Šri Lankoje ir ypač Tailande).
Ivan Stadniuk - Karas
Romane pasakojama apie Tarybinės vyriausybės pastangas stiprinti šalies gynybinę galią karo išvakarėse, vaizduojami Didžiojo Tėvynės karo pradinio laikotarpio mūšiai Baltarusijoje ir Smolensko aukštumoje. Veiksmas vyksta ne tik fronte, bet ir Generaliniame štabe, Vyriausiosios karo vadovybės būstinėje.
Vaclav Šolc - Titikakos ežero indėnai
Čekų mokslininkas etnografas jau seniai domisi indėnų , ypač Pietų Amerikos genčių , gyvenimu. Už nuopelnus šioje srityje Bolivijos vyriausybė pakvietė jį aštuonis menesius paviešėti savo šalyje. Šios viešnagės rezultatai ir aprašyti knygoje. Autorius puikiai pažino aimarų genties indėnus, jų papročius, išmoko kalbą, aptiko gyvenviečių griuvėsių, pamatė , kaip sumaniai indėnai sufabrikuoja "senovinius radinius", kaip nesąžiningai valstybės tarnautojai išnaudoja indėnus.