Petri Sarjanen - Baltoji Mirtis - 2016„Raudonasis milžinas kaipmat sudoros mažylę Suomiją!" Būtent taip visas pasaulis kalbėjo 1939-ųjų lapkričio pabaigoje, prasidėjus Sovietų Sąjungos ir Suomijos Žiemos karui. Tačiau nedidelė šalis atsilaikė, apgynė savo nepriklausomybę.
Neįtikimai ištvermingas ir sumanus, tykantis priešų su paprastu šautuvu be optinio taikiklio, per kelis karo mėnesius žymusis snaiperis Simo Häyhä (1905–2002) nukovė daugiau kaip 500 sovietų karių. Jis laikomas vienu geriausių snaiperių per visą istoriją.
Baltoji mirtis... Štai tokį grėsmingą slapyvardį atšiauriame Kolos ruože pelnė paprastas suomių ūkininkas ir medžiotojas, kuris tapo tikra didvyriško pasipriešinimo legenda.
Patrick N. Hunt - Hanibalas - 2018Iki šių dienų Hanibalas vertinamas kaip karybos genijus. Napoleonas, George'as Pattonas ir Normanas Schwarzkopfas Jaunesnysis studijavo jo mūšius, žavėjosi drąsa, nutrūktgalviškumu bei žaibiška reakcija. Jo strategiją ir taktiką kadetai analizuoja karo akademijose.

Hanibalo gyvenimas nepaliauja daryti įspūdžio visiems, kas jį patyrinėja. Istorikas Patrickas N. Huntas sugebėjo prikelti garsųjį karvedį pasitelkęs visus įmanomus šaltinius, pats surengęs žygius ir ekspedicijas aršiojo kartaginiečio keliu ir gyvai atpasakojęs jo neįtikimą istoriją šioje įtraukiančioje ir dramatiškoje knygoje.

„Hanibalas buvo puikus taktikas. Nėra istorijoje geresnio taktikos pavyzdžio kaip Kanų mūšis. Bet dar geriau jam sekėsi logistika ir strategija. Joks vadas niekada netrypė gerokai didesnio ir geriau aprūpinto priešo teritorijos taip ilgai, taip narsiai ir išradingai, kaip jis. Kario tvirtumas, kurį parodė priverstas stoti prieš narsiausius priešininkus, ir pastovumas, kuriuo atrėmė nepalankiausias aplinkybes, daro Hanibalą išskirtinį ir neprilygstamą. Jokia kita istorinė asmenybė nepagarsėjo tokiu tyru gyvenimu ir kilniu patriotizmu."
David Eagleman - Smegenys - 2017David Eagleman (Deividas Iglmanas, g. 1971 m.) – Stanfordo universiteto neuromokslininkas. Jo moksliniai tyrimai publikuojami daugelyje žurnalų, iš jų Science ir Nature. Jis – bestseleriais tapusių knygų „Sum" ir „Incognito" (lietuviškai išleido „Tyto alba", 2014 m.) autorius, rašo tekstus ir veda laidą The Brain BBC.
Mūsų smegenys – tai tarsi vaizdo kamera, fiksuojanti realybės atspindžius, tarsi istorijų pasakotojas, leidžiantis mums suprasti, kas vyksta aplinkui. Be jų mes nežinotume, kas esame, ir tikriausiai nebūtume tokie, kokie esame. Smegenys yra mūsų realybės suvokimo ir mūsų tapatybės garantas, visos mūsų mintys, prisiminimai, potyriai ir svajonės kyla iš jų. Tačiau ką mes žinome apie tai, kaip jos veikia?
Amerikiečių neuromokslininkas Davidas Eaglemanas knygoje kalba apie ekstremalaus sporto pasaulį, baudžiamąją teisę, genocidą, smegenų chirurgiją, robotiką, nemirtingumo paieškas ir veda mus į mūsų pačių smegenų gelmes. Kas yra realybė? Kas esu „aš"? Kaip aš priimu sprendimus? Kodėl mūsų smegenims reikia kitų žmonių? Kur link judame kaip rūšis, kuri tik dabar po truputį pradėjo perimti šio judėjimo vadžias į savo rankas?
Skaitykite – kelionė po mūsų vidinį kosmosą prasideda!
Viliuosi, kad šioji kelionė po be galo tankų smegenų raizginį, sudarytą iš milijardų ląstelių ir trilijonų jų jungčių, skaitytoją iš tiesų priblokš ir leis aptikti šį tą, ko iš pradžių nė nesitikėjo aptiksiąs. O būtent – save.
David Eagleman
Alfonsas Eidintas - Pūga Prie Mėmelio - 2014„Pūga prie Memelio" - tai beletrizuota istorija apie 1923-iųjų Klaipėdą ir Lietuvą, apie daugiabriaunę Lietuvos įvykdytą politine ir diplomatinę bei karinę operaciją - Klaipėdos sukilimą.
Istorinėje karinėje apybraižoje „Pūga prie Memelio" papasakota savita visų tų įvykių versija, kuri susiklostė iš istorinės medžiagos. Tai anų dienų įvykių rekonstrukcija. Knyga skirta visiems, kuriems rūpi mūsų krašto praeitis ir garbinga jos istorija.
Reza Aslan - Jokio Kito Dievo Tik Dievas - 2017„Jokio kito dievo, tik Dievas“ – vieno ryškiausių šių dienų Amerikos liberalių intelektualų knyga apie islamą, žyminti naują progresyviai mąstančių žmonių požiūrio į religiją posūkį.

Islamas – sparčiausiai plintanti religija, bet tebegaubiama neišmanymo ir baimės. Vakarų pasaulyje „islamo" etiketė vis dar lipdoma bet kam, kas svetima ir kelia nesaugumo jausmą. Kokia iš tikrųjų šio seno tikėjimo esmė? Tai karo ar taikos religija? Kuo Alachas skiriasi nuo žydų ir krikščionių Dievo? Ar šalys, kuriose daugiausia žmonių išpažįsta šią religiją, gali būti paremtos demokratinėmis vertybėmis – pliuralizmu ar žmogaus teisėmis?

Amerikiečių religijotyrininkas Reza Aslanas uždegančiai ir pagaviai išdėsto permainingą islamo esmę ir istoriją, argumentuotai paaiškina, kaip susiformavo „civilizacijų susidūrimo" mentalitetas, padaręs įtaką vakariečių požiūriui į islamą. Anot autoriaus, gyvename islamo reformacijos epochoje – šiam laikotarpiui būdingi sukrėtimai, panašūs į tuos, kuriuos prieš kelis šimtmečius patyrė krikščionių ir judėjų kultūros.

Tai antroji R. Aslano knyga lietuviškai, žyminti šiuolaikiškai mąstančių žmonių požiūrio į islamą posūkį – tai požiūris, paremtą žiniomis, o ne išankstinėmis nuostatomis. Pirmojoje knygoje „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai" (kitos knygos, 2015) autorius atkūrė krikščioniškajai kultūrai neįprastą Jėzaus, kaip karingo maištininko, paveikslą.
Lucius Annaeus, Philosophus Seneca - Apie Tai, Kas Svarbiausia - 2011Seneka, puikiai išmanydamas, ko labiausiai žmogui reikia, kalba apie tai, kas yra teisingumas, pareiga, kantrybė, drąsa, koks saugus ir veltui įgyjamas gėris yra gryna sąžinė. Autorius nuoširdžiai pasiryžęs padėti pašnekovui ir skaitytojui atsikratyti trūkumų ir pasiekti sielos ramybę, o kartu – laimingą gyvenimą.
/Lucius Annaeus, Philosophus Seneca - Apie Geradarystes - 2011Romėnų rašytojas, filosofas Lucijus Anėjus Seneka jau prieš du tūkstančius metų mėgino apibrėžti geradarystės sąvoką. Jis samprotauja, kokiais kriterijais vadovaujantis galima palyginti skirtingus gerus darbus, svarsto, ar reikia labdaros įstatymo, ar dera priekaištauti nedėkingajam, ar turime visam pasauliui skalambyti apie savo gerus darbus, ar geriau juos atlikti tyliai.
Jean Verdon - Viduramžių Malonumai - 2000Jeanas Verdonas knygoje tyrinėja visų pojūčių teikiamus malonumus. Jis pasirinko epochą, kurios žmonių pasaulėžiūra ir jausena labai skiriasi nuo nūdienos, nors žmogiškoji prigimtis iš esmės nesikeičia. Daugiausia dėmesio skiriama įvairiems meilės aspektams: kurtuazinės meilės idealams, ano meto gydytojų, teologų požiūriui į santuokinio gyvenimo normas ir nukrypimus nuo dogmų. Autorius kalba ir apie malonumus, kuriuos teikia valgis, vynas, šventės, žaidimai, dainos ir muzika… Tai išsami knyga, savotiška viduramžių gyvenimo enciklopedija. Jean Verdon dėsto istoriją Limožo universitete (Prancūzijoje).