Misha Glenny - "McMafia": nusikalstamumas be sienų
Tai įspūdinga, sukrečianti, pagrįsta autentiška medžiaga ir meistriškai sukurta studija apie XXI amžiaus tarptautinio organizuoto nusikalstamumo pasaulį. Jos autorius – Misha Glenny – žymus britų žurnalistas ir istorikas, trejus metus rinko informaciją apie ginklų prekeivius Ukrainoje, pinigų plovimą Dubajuje, narkotikų sindikatą Kanadoje, kibernetinius nusikaltėlius Brazilijoje, turto prievartautojus Japonijoje… Analizuodamas milžinišką narkotikų, prekybos moterimis ir ginklais, nelegalaus darbo paklausą visuose penkiuose kontinentuose, autorius bendravo su gangsteriais, policijos pareigūnais ir organizuoto nusikalstamumo aukomis.
Christoph Von Marshall - Barakas Obama: Tamsiaodis Kenedis - 2009Tai knyga apie Baraką Obamą - pirmąjį Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje tamsiaodį, laimėjusį šalies prezidento rinkimus. Knygoje taip pat rašoma apie Amerikoje tvyrančias nuotaikas, pavyzdžiui, nešališkumo siekimą bei politines aplinkybes, dėl kurių Obamos pergalė rinkimuose apskritai tapo įmanoma. Kalbama apie tai, kokią reikšmę turi rasė ir religija.
Jungtinės Amerikos Valstijos patyrė sensaciją: 44-uoju šalies prezidentu išrinktas Barakas Obama, juodaodžio iš Kenijos ir Baltaodės amerikietės sūnus. Jis – pirmasis afroamerikiečių kilmės Baltūjų rūmų šeimininkas. Kokios jo pažiūros ir vertybės? Kuo patraukia jaunasis vilties skleidėjas? Kaip Obama ruošiasi atsakyti į nepaprastus iššūkius, kuriuos pateikė gili ekonomikos krizė?Kristofas fon Maršalas (Christoph von Marschall) – istorijos mokslų daktaras, Vokietijos ir JAV komentatoriaus premijos laureatas. Nuo 2005 m. jis yra Berlyno laikraščio Tagesspiegel korespondentas JAV. Dvejus metus jis iš arti stebėjo Baraką Obamą ir lydėjo jį, įžengiantį į Baltuosius rūmus.„Žmonės, norintys suprasti Barako Obamos fenomeną, būtinai turėtų perskaityti Kristofo fon Maršalo knygą.“Die Zeit„Kristofas fon Maršalas pirmasis Europoje palygino Obamą su Kenedžiu.“International Herald Tribune„Kristofas fon Maršalas išsamiai aprašo, kokios aplinkybės lemia politiko, norinčio iškilti į pačią viršūnę, sėkmę.“Neue Zürcher Zeitung am Sonntag
Leonidas Donskis - Tyliosios Alternatyvos - 2008Tai knyga, gimusi iš sąmoningų pastangų nepriimti logikos ir spaudimo socialinės būklės, kurią mes miglotai apibūdiname kaip pereinamąjį laikotarpį. Tiesą sakant, vis mažiau darosi aišku, iš ko į ką mes pereiname, bet, nepaisant to, mums nuolat kartojama, jog būtina patekti į kitokią būklę. Ar objektyviai esame priversti nuolat atidėlioti savo prasmingą socialinę ir politinę egzistenciją dėl to, kad kažkas privalo iš esmės keistis mumyse, kol esą pasieksime intelektinės, edukacinės, pilietinės ir politinės brandos būseną? Ar visa tai tėra viso labo fikcija, maskuojanti faktą, kad niekada ir niekur moderniojo žmogaus būklė nebuvo aiški ir sąlygota pasaulį nurodančių ženklų, ir kad gyventi bei prasmingai veikti reikia čia ir dabar, nes rytoj gali būti vėlu?
Iš siekio nepriimti laikotarpio diktuojamo politinio žargono, madingo socialinio leksikono ir permainų bei jų simuliacijų spaudimo ir radosi ši knyga. Sykiu ji yra autoriaus minčių ir laikysenos žemėlapis 2007-aisiais. Metais, kurie dar kartą priminė, kad be kritinės refleksijos, rėksmingos ir tuščios retorikos kritikos, o kartu ir be tylios alternatyvos, apnuogintos ir savimi besimėgaujančios galios žaismui mes būsime pereinamojo laikotarpio nublokšti nežinai kur. Greičiausiai ten, kur minties ir sąžinės laisvė tampa tiesiog nebeaktuali.
Gediminas Vitkus - Baltarusijos Paradoksai - 2004Monografijos tikslas – pateikti kompleksišką Baltarusijos Respublikos dabartinės būklės ir raidos perspektyvų paveikslą ir tuo pačiu sudaryti palankias sąlygas išsamesniam negu iki šiol Baltarusijos kaip Lietuvos, Lenkijos ir kitų Baltijos šalių saugumo veiksnio vertinimui. Pagrindinė šio tyrimo išvada – svarbiausias Baltarusijos kaip regioninio saugumo veiksnio savybes lemia šalies principinis politinės vadovybės pasirinkimas orientuoti šalies raidą į sovietinės sistemos "restauraciją" su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis dėl ribotų galimybių įgyvendinti šią "restauraciją" visos apimties.
Edward Lucas - Apgaulė : šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus
„Edwardas Lucasas – įžymus britų žurnalistas, ilgametis The Economist bendradarbis. Autorius žinomas kaip Lietuvos draugas, Baltijos šalių nepriklausomybės kovos rėmėjas. Apgaulė. Šnipai, melas ir kaip Rusija mausto Vakarus – antroji jo knyga apie šiuolaikinės Rusijos politiką (pirmoji lietuviškai buvo išleista 2008 m. pavadinimu Naujas Šaltasis karas: Kremliaus keliama grėsmė Rusijai ir Vakarams, „Baltos lankos“).
Naujoji tyrinėtojo knyga – tai intriguojantis pasakojimas apie tai, kaip siekdamas įtvirtinti valdžią Rusijoje ir už jos ribų Vladimiras Putinas ir jo aplinka be skrupulų naudoja dar Šaltojo karo metais išplėtotą saugumo institucijų ir šnipų tinklą. Lucasas teigia: „Šnipai domino mane studentą, aktyvistą ir žurnalistą, iš pradžių Londone, o vėliau už geležinės uždangos“, todėl knygoje pateikiama daug įdomių ir naujų faktų apie šiuolaikinės Rusijos saugumo institucijų bei jų bendradarbių veiklos metodus. Dalis knygos skirta Rusijos šnipų veiklai mūsų regione – tai turėtų itin dominti Lietuvos skaitytoją."
Alberto Angela - Romos Imperija. Kelionė Paskui Monetą - 2013Alberto Angela (Alberto Andžela, g. 1962 m.) – italų paleontologas, gamtos tyrinėtojas ir rašytojas. Italijoje jis geriausiai žinomas kaip mokslo populiarinimo laidų vedėjas „Rai Tre“ televizijos kanale. Skaitydami lietuvių kalba išleistą jo knygą „Viena diena senovės Romoje“ („Tyto alba“, 2012 m.) galime iš arti pažvelgti į senovės romėnų kasdienybę. O jos tęsinys – „Romos imperija. Kelionė paskui monetą“ siūlo pažiūrėti, kaip gyveno visa didžiulė valstybė.
Kaip romėnai sugebėjo sukurti tokią didelę ir modernią imperiją, suvienyti tokias įvairias tautas skirtingose vietovėse? Kaip veikė Romos imperija, kokie žmonės joje gyveno?
Įsivaizduokime, kad praleidę dieną ir naktį senovės Romoje rytą išvykstame į kelionę per visą imperiją. Tam reikės ne vežimo ar neštuvų, o tik sestercijaus.
Stabtelėsime prie žmonių, per kurių rankas keliauja sestercijus, parodysime jų veidus, jausmus, gyvenimo būdą, papročius, užsuksime į jų namus. Sekdami paskui sestercijų, ir mes keliausime iš prostitutės į imperatoriaus, iš pirklio – į vergo rankas. Beje, sutikti veikėjai, jų vardai ir užsiėmimai – tikri. Pajusime Egipto Aleksandrijos skersgatvių kvapus, išgirsime kaltelių kaukšėjimą Atėnų dirbtuvėse, legionierių ir barbarų mūšių žvangesį prie sienos su Germanija, užuosime po Milaną vaikštinėjančių ponių kvepalus, išgirsime vežimų lenktynių triukšmą Didžiajame cirke. Imperija, išsidriekusi nuo Škotijos iki Kuveito, nuo Portugalijos iki Armėnijos, kupina įdomybių ir paslapčių.
Žingsnis po žingsnio atskleisdami imperijos užkulisius pastebėsime, kad romėnų pasaulis iš tiesų buvo labai panašus į mūsiškį.
Eberle Henrik, Uhl Matthias - Knyga Apie Hitlerį - 2007Santrauka: Iš pradžių ši knyga turėjo vienintelį skaitytoją – Josifą Staliną. Paskui ji daugiau nei penkiems dešimtmečiams dingo rusų archyvuose. Sovietų diktatorius nepatikėjo, kad Adolfas Hitleris nusižudė, todėl visomis išgalėmis stengėsi sučiupti likusius gyvus nacių fiurerio aplinkos žmones ir pagal jų duotus parodymus atsekti tiesą. Sovietų saugumui pavyko tai padaryti Berlyne paėmus į nelaisvę Otto Günsche’ę ir Heinzą Linge’ę. Nė vienas žmogus taip ilgai ir artimai nebendravo su nacių režimo vadovu, kaip šie du vyrai. Jie gerai pažinojo Hitlerį, žinojo jo dienotvarkę, valgymo įpročius, nuotaikas, ligos istoriją. Jie buvo fiurerio adjutantai, tarnavo jam kaip vyriausybės vadovui, girdėjo, ką jis kalbėdavo apie sutiktus žmones, generalitetą bei senus bendražygius. Šalia Hitlerio jie praleido paskutiniąsias dienas stebėdami, kaip šis iš savo bunkerio Berlyne vedė Vokietijos reichą katastrofos link. Günsche ir Linge pažino Hitlerį ir kaip vyriausiąjį vermachto vadą, matė jo pergales ir pralaimėjimus. Be to, Günsche dalyvaudavo svarbiuose posėdžiuose, kurių protokolai dėl karo suirutės neišliko. 1948–1949 m. radosi dviejų liudytojų atsiminimų knyga, kurią galima priskirti prie įspūdingiausių istorinių šaltinių apie Trečiąjį reichą. Medžiaga knygai buvo renkama praėjus labai mažai laiko nuo joje aprašomų įvykių, tad ji labai autentiška. Tikrumą patvirtina ir praėjusiais dešimtmečiais atlikti tyrimai. Günsche’s ir Linge’s prisiminimuose gausu nuostabą keliančių įžvalgų apie Hitlerio valdomos Vokietijos gyvenimo kasdienybę. Trečiojo reicho istorijos perrašyti nereikės, tačiau gausybė detalių, kurias skaitytojas ras „Knygoje apie Hitlerį“, turi sensacingą istorinę vertę.
Vytautas Žutautas - LTSR. Lietuvos Taukus Suėdė Rusai - 2012Knyga „Lietuvos taukus suėdė rusai“ – tai pasakojimas apie tą vadinamąjį atšilimo laikotarpį, kai 1953–1964 metais Sovietų Sąjungai vadovavo Nikita Chruščiovas. Tuo metu šmaikštuoliai ir ėmė santrumpą LTSR – Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika – „versti“ savaip: „Lietuvos taukus suėdė rusai“.
Nors sovietmetis jau seniai pasibaigęs ir, atrodo, visos tuomet uždraustos temos dabar jau išnagrinėtos, vis dėlto tos epochos istorijoje vis dar esama baltųjų dėmių. Iki šiol mažai kalbėta apie tai, kad Lietuvoje sovietai laikė branduolinį ginklą ir kad į mūsų šalį buvo nukreiptos NATO raketos. Taigi jei tik būtų kilęs bent mažiausias abiejų karinių blokų konfliktas, Lietuva būtų buvusi nušluota nuo žemės paviršiaus.
Šioje knygoje daug rašoma ir apie patį N. Chruščiovą, apie tai, kaip sovietų režimas malšino pasipriešinimus Vengrijoje, Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, taip pat pačios Sovietų Sąjungos miestuose: Krasnodare, Grozne, Novorosijske, Bijske, Murome, Aleksandrove, Beslane, Stavropolyje ir kitur.
Jaunajai kartai jau sunku, ko gero, ir suprasti, kad sovietmečiu už ekonominius nusikaltimus žmonės buvo baudžiami mirties bausme. Dabar tokie žmonės vadinami verslininkais ir yra gerbiami, o sovietmečiu juos vadindavo spekuliantais ir šaudydavo. Čia pasakojama, kaip paties N. Chruščiovo paliepimu buvo sušaudyti valiutos perpardavinėtojai J. Rokotovas, V. Faibyšenka, D. Jakovlevas. Vien per 1962 metus už ekonominius nusikaltimus Sovietų Sąjungoje mirties bausme buvo nubausti 2159 žmonės.
Šioje knygoje rašoma ir apie kosmonautų žūtis, apie raketų sprogimus, kitas katastrofas ir nelaimes, apie kurias tuo metu kalbėti buvo draudžiama.
Savotiška katastrofa galima pavadinti ir gyvenimą okupuotoje Lietuvoje. Žmonės gyveno nuolatinio deficito sąlygomis, sekami KGB viską matančios akies ir viską girdinčios ausies – ir išgyveno. Tiesa, išmoko vogti, duoti ir imti kyšius, girtuokliauti. Matyt, daugeliui tai padėjo prisitaikyti ir išlikti.
Lietuva 1940-1990 Okupuotos Lietuvos istorija
Kolektyvinėje monografijoje apibendrinami Lietuvos naujausiųjų laikų istorijos tyrimai, apimantys penkiasdešimt metų trukusį okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdymą. Autoriai siekė išanalizuoti svarbiausius Lietuvos istorijos laikotarpius – 1940–1941 m. sovietinę okupaciją ir aneksiją, nacių okupaciją 1941–1944 m., totalitarinį stalininį režimą 1944–1953 m., destalinizaciją ir politinį „atšilimą“ 1953–1964 m., sovietinį modernizavimą ir stagnaciją 1965–1987 m., atgimimą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą 1987–1990 m. Atskleidžiami reikšmingiausi kiekvieno laikotarpio politiniai įvykiai, atspindimas lietuvių išeivijos vaidmuo siekiant nepriklausomybės, supažindinama su kultūriniu gyvenimu, Bažnyčios, Lietuvos valstybės diplomatinės tarnybos veikla. Monografijos pabaigoje pateikiama Lietuvos valstybės 1991–2004 m. kronika.