Jonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais" materialinės kultūros bei technologijos raidos kriterijais. Tautos dvasinė kultūra lieka kaip ir nuošalėje. Kodėl tai atsitiko? Ogi todėl, kad toji kultūra yra pinama iš subtiliausių, trapiausių žmogaus mąstymo ir elgsenos gijų. Laikmečio skersvėjai nesunkiai jas deformuoja ir netgi piktybiškai, iki neatpažintumo išdraiko. Bet be dvasinės kultūros istorijos mes nežinome tikrosios savo istorijos.
Romualdas Grigas,
Prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentasJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotaisJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais
Otas Šneidereitas - Prūsai
Autorius, remdamasis kai kurių istorikų darbais, pateikia prūsų ir 
lietuvių tautų istorijos daugelio šimtmečių laikotarpio apžvalgą. Kar
tu gvildena praeities ir dabarties temą: vienų tautų, šiuo atvejų germanų, agresiją, kitų — pavergimą, nevengdamas savaip interpretuoti kai
 kuriuos istorijos faktus, aptarti daugelio keltus, spręstus, taip pat gin
čytinus klausimus.
Peter Seewald - Vienuolių gyvenimo mokykla
Tai asmeninė tyrimo ekspedicija. Peteris Zėvaldas (Peter Seewald), keliaudamas po vienuolynus, aiškinasi vienuolių, kurie iš esmės inspiravo ir suformavo mūsų civilizaciją, paslaptį ir išmintį. Vis daugiau žmonių jaučia nebesugebantys susitvarkyti savo gyvenimo. Įtampa, atkaklus rezultatų siekimas, žmonių santykių ir ryšių krizė – vis labiau nerimastingoje kasdienybėje daugelis trokšta suprasti, kaip reikėtų pasiekti vidinę ramybę.
P. Zėvaldas parodo, kaip vienuolynuose per amžius išsilaikė pirminiai gero ir prasmingo gyvenimo klodai. Lankyti vienuolių gyvenimo mokyklą reiškia: įgyti jėgų, galių ir išmokti mąstyti; rasti saiką ir aukso vidurį; gauti atsakymus į klausimus, susijusius su kūno ir sielos sveikata, harmonija, tikrosios laimės kriterijais. Daugelis dalykų, kurių su didžiausiomis pastangomis išmoksta ir moko psichologai, treneriai ir terapeutai, vienuolynuose nuo pirmykščių laikų buvo kasdienio gyvenimo elementai. P. Zėvaldas rašo, jog gyvenimas vienuolyne, jo taisyklės ir įsakymai, išmintis ir dvasingumas pateikia konkrečius atsakymus į daugelį mūsų kasdienybės ir gyvenimo klausimų. Užmirštas gyvenimo ir meilės menas – puikiai iš naujo atrastas ir atskleistas.
Claude Levi-Strauss - Rasė ir istorija
Ar galima palyginti pasaulio civilizacijas, kodėl vienos kultūros vadinamos atsilikusiomis, o kitos moderniomis, kokia Vakaru civilizacijos vieta istorijos raidoje, kiek lemia atsitiktinumas, kad vienos kultūros išsiveržia ir greit juda pirmyn, o kitos lyg trypčioja vietoje, ką reiškia progresas kultūros raidoje, kaip reikėtų suprasti šios sąvokos reliatyvumą? Šie ir panašūs pamatiniai antropologijos klausimai yra svarstomi C. Lévi-Strausso knygoje Rasė ir istorija (pirmasis leidimas 1952 m.).
Paul Ricoeur - Interpretacijos teorija
Procesas, su kuriuo susiduria daugelis humanitarinių mokslų studentų, žodis, tapęs keiksmažodžiu pritinginčių galvoti mokinukų tarpe, galbūt net būdas subjektyviai suvokti pasaulį – interpretacija. Interpretacija – bet kokių prasminių struktūrų supratimo aktas ir rezultatas. Siauresne prasme – santykinai savarankiškas, istoriškai konkretus literatūros mokslo metodas, susiformavęs po II-ojo Pasaulinio karo kaip atsvara literatūros moksle įsivyravusiam pozityvizmui ir psichologizmui. Radosi poreikis sutelkti dėmesį į atskirą kūrinį, traktuojant jį kaip kalbos meno išdavą. Šis metodas dažniausiai vadinamas „interpretacijos menu“. Jis reiškė visų už teksto realybės išvedančių stebėjimo rakursų imanentinį kūrinio aiškinimą. Būtent apie interpretaciją kaip metodą turėtų būti kalbama P. Ricoeur’o knygoje „Interpretacijos teorija“.
Abraham Suckever - Iš Vilniaus geto
Dokumentiniai prisiminimai. Knygoje A. Suckeveris aprašo savo patirtį: slapstymąsi, gyvenimą Vilniaus gete, ginkluotą pasipriešinimą fašistams, pabėgimus. Nemažai dėmesio Suckeveris skiria beveik dokumentiniams, gana detaliems įvykių aprašams, nesileidžia į emocijas, tik labai trumpai užsimena apie skausmą, baimę, neviltį. Suckeveris dažniausiai tiesiog aprašo kokį nors įvykį ir sustoja, nereflektuoja patirties. Iš tiesų, jokių paaiškinimų nereikia, atrodo, kad viskas ir taip aišku. Į savo pasakojimą autorius įterpia ir iš kitų žydų girdėtas istorijas, taip aprėpia daugumą Vilniuje ir jo apylinkėse vykusių dalykų, užfiksuoja kitų potyrius ir išgyvenimus.
Getas. Nepaisant siaubo, neteisybės, nuolatinių žudymų, kankinimų, gete vyko aktyvus socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Veikė ligoninė, mokykla, teatras, biblioteka, vykdavo parodos ir pan. Tai atrodo taip neįtikėtina ir nuostabu – gyvenimo absurdas neparklupdė žmonių, jie kažkaip sugebėjo pakilti aukščiau siaubingos būties, susitelkti į vienijančią, mintis nuo žudynių bei baimės dėl savęs ir savo artimųjų nukreipiančią veiklą.
Koranas - 2016Koranas (arab. al-Qur’ān – tai, kas skaitoma, deklamuojama) – šventoji islamo knyga, kurią, pagal musulmonų tikėjimą, Allahas (Alachas) per angelą Džibrilą (Gabrielių) apreiškė pranašui Muchamadui (Mahometui) maždaug VII amžiaus pradžioje. Suprantama, kad apreiškimai buvo užrašyti jau po Muchamado mirties (632 m.), o jų redagavimas truko iki 653 m. Knyga buvo suskirstyta į 114 surų (skyrių), šios dalijamos į frazes ir jų fragmentus. Suros apima bene visas svarbiausias žmogaus gyvenimo sritis – nuo Muchamado priesakų, skelbtų Mekoje, iki socialinės organizacijos ir įstatymų, skelbtų Medinoje.

Koraną musulmonai laiko tiesioginiu Dievo žodžiu, todėl pripažįsta jo egzistavimą tik arabiškai, o bet kokie vertimai į kitas kalbas laikomi šventraščio interpretacijomis ar pagalbiniais aiškinimo tekstais. Kadangi tai paties Dievo kalba, kuri yra amžina, nekintanti ir daugiaprasmė, verčiant ją į kitą kalbą kyla pavojus neužčiuopti visų įmanomų klodų ar pasiduoti visiškai naujai teksto interpretacijai. Nepaisant šių kliaučių, svarbiausioji islamo pasaulio knyga tebeverčiama į kitas kalbas, ja domisi ir kitų religinių bendruomenių atstovai.

Korano tekstas itin laisvo pobūdžio. Jis veikiau primena poeziją nei prozą. Jame išties nedaug smulkmeniškų nurodymų ar tikslių nuostatų. Poetiškumas taip pat lemia ir interpretacijų gausą. Kita vertus, gana dažnai patys musulmonai Koraną vadina išminties poezija.

Islamo kultūra itin gerbia, puoselėja Koraną ir kasdieniame gyvenime. Paplitusi nuostata, kad šią knygą į rankas galima paimti tik po ritualinio apsivalymo, o kitatikiams apskritai draudžiama prie jos prisiliesti. Kita vertus, Koraną dažnai galima išvysti ant palangės automobilyje. Jis čia taip pat saugo vairuotoją kaip mūsų kybantis kryželis.

Pažymime, kad šis literatūrinis Korano reikšmių vertimas į lietuvių kalbą buvo patikrintas ir suredaguotas bendradarbiaujant kartu su LMSDC – Muftiatu. Šioje knygoje nėra minimi dalykai, kurie nors kokiu būdu prieštarautų Islamo pagrindams ir mokymams. Todėl mes neprieštaraujame, kad šis Korano reikšmių vertimas būtų spausdinamas ir platinamas. LIETUVOS MUSULMONŲ SUNITŲ DVASINIS CENTRAS – MUFTIATAS
Claire Llewellyn - Angelai Ir Šventieji - 2003"Angelai ir šventieji" - tai puiki pažintis su angiškomis esybėmis, tarpininkėmis tarp dangaus ir žemės. Šioje patrauklioje knygoje pateiktos nuostabių tapybos kūrinių reprodukcijos ir su įkvėpimu parašyti tekstai supažindina su dangaus gyventojais nuo arkangelo Gabrieliaus ir Mykolo iki šventųjų Pranciškaus ir Agnietės, vaizdžiai ir įtaigiai pasakoja apie šventųjų gyvenimą ir angelų darbus.
Saule Zujūtė - Hermetinė Kelionė. Gyvybės Medžio Keliais - 2015saviAštuonių dvasinio augimo romanų autorė Saulė Zujūtė šįsyk savo skaitytojus kviečia į išskirtinę kelionę. Kelionę, iš kurios grįšite kitokie. Net jei įveiksite pusę ar tik trečdalį kelio.
Ilgus metus autorės kauptos metafizikos, kvantinės fizikos, senųjų išminties raštų, mokymo sistemų žinios, taip pat asmeninės patirtys bei įžvalgos tarsi daugialapiu lotoso žiedu išsiskleidė naujoje knygoje „Hermetinė kelionė Gyvybės Medžio keliais". Remdamasi Didžiaisiais Arkanais – kosminiais sąryšiais tarp dvasios ir materijos, juos apjungdama su hermetiniais principais, S. Zujūtė skaitytojui padeda susigaudyti painiame būties kelių žemėlapyje, atrasti trūkstamas detales savo žinių apie Dievą ir Žmogų dėlionėje.
„Kelionė Gyvybės Medžio keliais" – tai S. Zujūtės pirmasis bandymas savo žinias ir patirtis pateikti nebe romano, o sistemingų metafizinių žinių vadovo pavidalu. Šis kūrinys skirtas visiems, norintiems geriau suvokti daugiamatės būties ir žmogaus raidą, ieškantiems praktiškų, kasdieniškų patarimų, kaip išlaikyti savo sąmonę budrią ir aktyvią.