Jonas Trinkūnas - Baltų tikėjimas
Lietuvių pasaulėjauta, papročiai, apeigos, ženklai
Senovės baltų tikėjimas remiasi pajautimu. Kaip rašo romuvis (taip save vadina didžiausioji šiuolaikinių senojo baltų tikėjimo sekėjų bendruomenė) M.Girčys, “gamtos, dievų, tėviškės ir protėvių šventumo gerbimas,santykis su šventumu yra labai svarbūs šioje tikyboje“. Mūsų protėviai niekada neturėjo ir nepaliko jokių “šventų raštų“. Šiuolaikiniai senojo tikėjimo tęsėjai remiasi mitologijos, folkloro ir etnologijos paveldu,t.y. Seka tradicija, bet ir asmeniniu patyrimu. Tai – romuviai,kurie gilinasi į etninėje tradicijoje slypintį dvasinį lobyną. Šio tikėjimo negalima pasiekti tam tikru “pasikrikštijimu ar įsirašymu“. Tai turi gimti viduje.
E Vait - Kristaus kalno pamokslas
Kalno pamokslas yra Dangaus palaima, skirta pasauliui, balsas nuo Dievo sosto. Jis buvo duotas žmonijai kaip būtinas Įstatymas, kaip Dangaus šviesa, teikianti viltį ir paguodą, džiaugsmą ir padrąsinimą klaidžiojantiems visuose gyvenimo vingiuose. Pamokslininkų Pamokslininkas, Vyriausiasis Mokytojas ištaria žodžius, kuriuos Tėvas liepė Jam pasakyti.
Palaiminimai yra Kristaus sveikinimas ne tik tiems, kurie tiki, bet visai žmonijai.
Atrodo, kad Jis akimirkai užmiršo, jog yra žemėje, o ne danguje. Jis vartoja žodžius, žinomus ir suprantamus tik šviesos pasauliui. Palaiminimai iš Jo lūpų liejasi kaip srauni srovė iš kadaise užanspauduoto gyvenimo šaltinio.
Aleksandras Menis - Indijos ir Kinijos dvasiniai ieškojimai
Aleksandras Menis garsėja enciklopedinėmis žiniomis. Tuo galėjo įsitikinti sovietmečiu Belgijoje, o vėliau autoriaus tėvynėje Rusijoje (taip pat Prancūzijoje, kitose šalyse) leisto daugiatomio "Beieškant Kelio, Tiesos ir Gyvenimo" (V poiskach Puti, Isliny i Zyzni) skaitytojai. Šiame unikaliame darbe apžvelgiama visos žmonijos dvasinės raidos istorija, pradedant archaiškuoju magizmu ir baigiant Dievo Sūnaus įsikūnijimu. Pirmųjų šio veikalo dalių ištraukėlių rasite A.Menio kūrinių knygose "Magija, okultizmas ir krikščionybė" bei "Pamokslai ir pokalbiai". "Indijos ir Kinijos dvasiniai ieškojimai" - tai minėto daugiatomio trečiosios dalies - "Prie Tylos vartų"(U vrat Molčanija) - vertimas (originalo tekstas nežymiai trumpintas).
Jonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais" materialinės kultūros bei technologijos raidos kriterijais. Tautos dvasinė kultūra lieka kaip ir nuošalėje. Kodėl tai atsitiko? Ogi todėl, kad toji kultūra yra pinama iš subtiliausių, trapiausių žmogaus mąstymo ir elgsenos gijų. Laikmečio skersvėjai nesunkiai jas deformuoja ir netgi piktybiškai, iki neatpažintumo išdraiko. Bet be dvasinės kultūros istorijos mes nežinome tikrosios savo istorijos.
Romualdas Grigas,
Prof. habil. dr. Lietuvos MA narys korespondentasJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotaisJonas Trinkūnas - Lietuvių senosios religijos keliasKnygoje aprašomos lietuvių senosios religijos idėjos ir jų apraiškos. Tai išlaikė paprasta liaudis, kuri ir lietuvių kalbą išsaugojo. Vis plačiau lietuvių senameldystė prisikelia XX amžiuje ir šiandien jau turime organizuotą Romuvos sąjūdį.
Iki šiol protėvių istorija vertinama ir teberašoma, remiantis urbanizuotam pasauliui priimtais ir jos „sugalvotais
Peter Seewald - Vienuolių gyvenimo mokykla
Tai asmeninė tyrimo ekspedicija. Peteris Zėvaldas (Peter Seewald), keliaudamas po vienuolynus, aiškinasi vienuolių, kurie iš esmės inspiravo ir suformavo mūsų civilizaciją, paslaptį ir išmintį. Vis daugiau žmonių jaučia nebesugebantys susitvarkyti savo gyvenimo. Įtampa, atkaklus rezultatų siekimas, žmonių santykių ir ryšių krizė – vis labiau nerimastingoje kasdienybėje daugelis trokšta suprasti, kaip reikėtų pasiekti vidinę ramybę.
P. Zėvaldas parodo, kaip vienuolynuose per amžius išsilaikė pirminiai gero ir prasmingo gyvenimo klodai. Lankyti vienuolių gyvenimo mokyklą reiškia: įgyti jėgų, galių ir išmokti mąstyti; rasti saiką ir aukso vidurį; gauti atsakymus į klausimus, susijusius su kūno ir sielos sveikata, harmonija, tikrosios laimės kriterijais. Daugelis dalykų, kurių su didžiausiomis pastangomis išmoksta ir moko psichologai, treneriai ir terapeutai, vienuolynuose nuo pirmykščių laikų buvo kasdienio gyvenimo elementai. P. Zėvaldas rašo, jog gyvenimas vienuolyne, jo taisyklės ir įsakymai, išmintis ir dvasingumas pateikia konkrečius atsakymus į daugelį mūsų kasdienybės ir gyvenimo klausimų. Užmirštas gyvenimo ir meilės menas – puikiai iš naujo atrastas ir atskleistas.
Otas Šneidereitas - Prūsai
Autorius, remdamasis kai kurių istorikų darbais, pateikia prūsų ir 
lietuvių tautų istorijos daugelio šimtmečių laikotarpio apžvalgą. Kar
tu gvildena praeities ir dabarties temą: vienų tautų, šiuo atvejų germanų, agresiją, kitų — pavergimą, nevengdamas savaip interpretuoti kai
 kuriuos istorijos faktus, aptarti daugelio keltus, spręstus, taip pat gin
čytinus klausimus.
Paul Ricoeur - Interpretacijos teorija
Procesas, su kuriuo susiduria daugelis humanitarinių mokslų studentų, žodis, tapęs keiksmažodžiu pritinginčių galvoti mokinukų tarpe, galbūt net būdas subjektyviai suvokti pasaulį – interpretacija. Interpretacija – bet kokių prasminių struktūrų supratimo aktas ir rezultatas. Siauresne prasme – santykinai savarankiškas, istoriškai konkretus literatūros mokslo metodas, susiformavęs po II-ojo Pasaulinio karo kaip atsvara literatūros moksle įsivyravusiam pozityvizmui ir psichologizmui. Radosi poreikis sutelkti dėmesį į atskirą kūrinį, traktuojant jį kaip kalbos meno išdavą. Šis metodas dažniausiai vadinamas „interpretacijos menu“. Jis reiškė visų už teksto realybės išvedančių stebėjimo rakursų imanentinį kūrinio aiškinimą. Būtent apie interpretaciją kaip metodą turėtų būti kalbama P. Ricoeur’o knygoje „Interpretacijos teorija“.