Abraham Suckever - Iš Vilniaus geto
Dokumentiniai prisiminimai. Knygoje A. Suckeveris aprašo savo patirtį: slapstymąsi, gyvenimą Vilniaus gete, ginkluotą pasipriešinimą fašistams, pabėgimus. Nemažai dėmesio Suckeveris skiria beveik dokumentiniams, gana detaliems įvykių aprašams, nesileidžia į emocijas, tik labai trumpai užsimena apie skausmą, baimę, neviltį. Suckeveris dažniausiai tiesiog aprašo kokį nors įvykį ir sustoja, nereflektuoja patirties. Iš tiesų, jokių paaiškinimų nereikia, atrodo, kad viskas ir taip aišku. Į savo pasakojimą autorius įterpia ir iš kitų žydų girdėtas istorijas, taip aprėpia daugumą Vilniuje ir jo apylinkėse vykusių dalykų, užfiksuoja kitų potyrius ir išgyvenimus.
Getas. Nepaisant siaubo, neteisybės, nuolatinių žudymų, kankinimų, gete vyko aktyvus socialinis ir kultūrinis gyvenimas. Veikė ligoninė, mokykla, teatras, biblioteka, vykdavo parodos ir pan. Tai atrodo taip neįtikėtina ir nuostabu – gyvenimo absurdas neparklupdė žmonių, jie kažkaip sugebėjo pakilti aukščiau siaubingos būties, susitelkti į vienijančią, mintis nuo žudynių bei baimės dėl savęs ir savo artimųjų nukreipiančią veiklą.
Karl Raimund Popper - Istoricizmo skurdas
Šiuolaikinio anglų filosofo ir sociologo K. R. Poperio (g. 1902 m.) studijoje aptariamos antinatūralistinės bei pronatūralistinės istoricizmo doktrinos ir jos kritiškai įvertinamos. Pagrindinė knygos mintis: tikėjimas istoriniu likimu yra grynas prietaras, ir nei moksliniais, nei kitais racionaliais metodais neįmanoma prognozuoti žmonijos istorijos.