Thomas S Kuhn - Mokslo revoliucijų struktūra
Ši knyga yra vienas įtakingiausių mokslo istorijos veikalų, ji įtraukta į 100 žymiausių pasaulio knygų sąrašą, sudarytą po Antrojo pasaulinio karo.

Knygoje pateikta nauja mokslo raidos samprata -autoriaus teigimu, mokslo istorijos negalima traktuoti kaip tolydaus žinių kaupimo, svarbiausias mokslo pažangos veiksnys yra mokslo revoliucijos, įvykstančios kilus krizei, kai atsiradusių problemų (anomalijų) neįmanoma išspręsti vadovaujantis įsigalėjusia paradigma ir ją būtina pakeisti. Senoji ir naujoji paradigmos yra nebendramatės, todėl galima sakyti, kad prieš revoliuciją ir po jos mokslininkai dirba "skirtinguose" pasauliuose.
Tom Wolfe - Rūgštim įkrauto gėrimo testas
Ši knyga – tai išsami ir tiksli hipių kartos kronika, ir pribloškiamas „isterinio realizmo“ pavyzdys, ir kaip reta įtaigi narkotikų iškreiptos sąmonės išraiška. Lyg kelionė laiko mašina.

Tomas Wolfe’as (g. 1931 m.), mėgstamiausias JAV prezidento George‘o W. Busho rašytojas – vienas iš gyvųjų šiuolaikinės amerikiečių literatūros klasikų. Baltu kostiumu garsėjantis „naujosios žurnalitikos“ pradininkas pirmasis ėmėsi pasakoti tikras istorijas įtaigiu, dramatišku, gyvu literatūriniu stiliumi, vėliau pramintu „isteriniu realizmu“.
„Rūgštim įkrauto gėrimo testas“ (1968) – kultinė hipių laikų knyga. Joje pasakojama tikra istorija apie Keną Kesey‘į, garsiojo „Skrydžio virš gegutės lizdo“ autorių, ir audringas jo ir jo bičiulių kompanijos, pramintos „Linksmaisiais išdaigininkais“ klajones. Įsigiję seną autobusą, išdažę jį pašėlusiomis spalvomis ir pakrikštiję „Toliou“, jie apvažiuoja kone visą Šiaurės Amerikos žemyną, pramogaudami, išdykaudami ir nuolat apsvaigę nuo žolės ir LSD. Pakeliui jie susitinka su begale kitų anų dienų įžymybių, pavyzdžiui, Acid Rock pradininkais grupe „The Grateful Dead“ ir šiandieninių baikerių protėviais „Hell‘s Angels“. Ir nepaliaujamai skleidžia magišką psichodelinį narkotikų svaigulį.
Tomas Moras - Utopija
Tomas Moras, žymiausias XVI a. atsiradusio literatūros žanro - socialinės utopijos, atstovas. Garsiausias rašytojo kūrinys "Utopija", kurį sudaro dvi dalys: pirmoje kritiškai kalbama apie gyvenamojo meto Europos politinę ir socialinę santvarką, smerkiama absoliutinė monarchija, parodoma privatinės nuosavybės sukeliamos turtinės nelygybės blogybės ir iš to besirandančios nelaimės ir ydos. Antroje dalyje piešiamas idiliškas idealios visuomenės, besitvarkančios demokratijos pagrindais, vaizdas.
Viktor Pelevin - Generation P
Paslaptingasis V. Pelevino “P”

Viskas aišku, – galėtų tarti skaitytojai, vos užmetę akį į naujosios Viktoro Pelevino knygos lietuvių kalba pavadinimą “Generation P”, tos knygos nė neatsivertę: Pelevinas parašė apie savo kartą.

Panašiai ir manėme, – pernelyg nesutriktų netgi pradėjusieji ją skaityti, – tik po “P” slypi ne patsai autorius, o… pepsikola. Juolab kad ir “karta” (rusiškoji “pokolenije”, o ne angliškasis “generation”) kelis sykius paminėta.

Aiman, netrunki pajausti, kad paslaptingosios “P” sąmoningai ar pasąmoningai ėmei naršyti po visą nuotaikingą romano tekstą it kokio autoriaus paslėpto fanto, kol galų gale susiduri su “firminiu” V. Pelevino šunimi Pizdecu (rašytojo kūrybos gerbėjai su šia “mitologine” būtybe neblogai susipažinę). Tai gal ne pepsikolinė, o šioji “P” – tikroji?
Viktor Pelevin - Skaičiai
Magijos ir manijos dialektika

Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių rusų rašytojų Viktoras Pelevinas (g.1962) didžiausią pripažinimą pelnė išleidęs pirmąjį savo romaną “Čepajevas ir Pustota” (1996), kuris po dvejų metų, 1998-aisiais, pasirodė ir lietuviškai. Nuo to laiko šio originalaus rašytojo kūrybos populiarumas tiek jo gimtojoje šalyje, tiek už jos ribų tiktai augo, bet Lietuvos leidyklų dėmesio daugiau nebesulaukė. Antra vertus, buvo tarpsnis (maždaug tarp 1998-ųjų ir 2003-iųjų), kai naujos rašytojo knygos spėjo pasigesti ir jo tėvynainiai, – buvo perleidžiami vien anksčiau parašyti Pelevino tekstai, – kol pagaliau 2003-iaisiais pasirodė visiškai naujas jo prozos rinkinys “Pereinamojo laikotarpio iš niekur į niekur dialektika”, sudarytas iš romano “Skaičiai”, apysakos “Makedoniška prancūzų minties kritika” ir penkių apsakymų.
Viktor Pelevin - Šventoji vilkolakio knyga
Iš senovės Kinijos kilusi vilkolakė lapė, vardu A Chuli (ne, tai ne rusiškas keiksmažodis, o, kaip tvirtina romano autorius, kinų kalbos žodis, reiškiantis "Lapė A"), gyvena mūsų dienų Maskvoje. Savo kuklų būstą įsirengusi nuošalioje patalpoje po sporto komplekso tribūnomis. Ji save tapatina su populiariu kinų mitologijos personažu ir iki šiol priklauso šimtmečiais egzistuojančiai, po visą pasaulį pasklidusiai vilkolakių lapių šeimai, kurios narės bendrauja elektroniniu paštu, turi niekad nesenstančių, sportiškos išvaizdos merginų pavidalą ir gyvena iš prostitucijos arba ilgesnį laiką susidėjusios su turtingais vyriškiais.
Vladimir Sorokin - Ledas
Rusijos literatūrinio undergroundo atstovo Vladimiro Sorokino, šokiravusio skaitytojus ir literatūros kritikus drastiškais kūriniais, atlaikiusio kaltinimus pornografija ir teismus (2002 m. už romaną „Žydrieji lašiniai“), romanas „Ledas“ (2002, AdMarginem; 2006, Random House, anglų kalba) laikomas vienu iš reikšmingiausių post-sovietinio periodo rusų literatūros kūriniu.

Romanui „Ledas“, charakteringas postmodernistinis žanro ribų išnykimas, „aukštojo“ ir „žemojo“ stiliaus (literatūrinio trash‘o a la Coelho) susiliejimas, leidžiantis romaną perskaityti keliuose lygmenyse: tarkim kaip žaidimą Nietsche‘s ir Solovjovo idėjomis, post-sovietinės sociokultūrinės realybės kritiką ir satyrą, arba kaip kvapą gniaužiantį postmodernistinį trilerį.
Vladimir Sorokin - Opričniko diena
2027-ieji. Baigėsi Raudonosios, Baltosios ir Pilkosios sumaišties metai. Į Rusiją grįžo viduramžiai. Po Maskvą raudonais kinų gamybos mersedesais važinėja „caro tarnai“ opričnikai ir žudo visus neįtinkančiuosius carui bei nimfomanei carienei. Nors įsigalėjo moderniosios technologijos, Rusija izoliuota nuo pasaulio, ją supa „Didžioji rusų siena“. Rusijos elitas jau kalba kiniškai, o liaudis, kad būtų linksmiau gyventi, gali vaistinėse nusipirkti kokaino...

Šį romaną galima būtų pavadinti orveliška antiutopija, kurioje Vladimiras Sorokinas apmąsto šiuolaikinės Rusijos padėtį bei jos ateities perspektyvas.
Danutė Bindokienė - Angelų sniegas
Tai atrodė tarsi nekaltas gamtos pokštas – įvairiose žemės vietose vėjas ėmė nešioti į snaiges panašius pūkus, bet veikiai paaiškėjo, kad „Angelų sniegu“ praminti pūkai kelia mirtiną pavojų žmonijai.

„Angelų sniegas“ atskiria nuo pasaulio vasarojančių Amerikos lietuvių šeimą – motiną ir vaikus. Vyriausias sūnus Vytenis ryžtasi pėsčias nusigauti iki artimiausio miesto ieškoti pagalbos. Be to, jis tikina žinąs, iš kur atsirado paslaptingieji pūkai.

Tačiau kelionė „Angelų sniegu“ užklotomis apylinkėmis labai pavojinga. Kokius išbandymus teks nugalėti? Ar pavyks išlikti?

Buvusios ilgametės JAV lietuvių Čikagoje leidžiamo dienraščio „Draugas“ redaktorės Danutės Bindokienės apysaka „Angelų sniegas“, išleista 1981 metais, tapo viena iš populiariausių knygų tarp išeivių vaikų.

Serija Z-7 – geriausios fantastinės knygos visiems iki 18 metų.