James F Cooper - Pionieriai
Romanas „Pionieriai“(The Pioneers, 1832) ir jo veikėjas Nati Bampo tarsi įkūnijo Kuperio išgyvenimus, kurie buvo patirti kuriant Kuperstauno miestelį. Tokios kūrybos vienokiais ar kitokiais elementais tuo laikotarpiu gyveno visa Amerika ir tai lėmė knygos populiarumą ir skaitomumą. Tokių herojų ir įvykių Amerikos literatūra dar nebuvo atspindėjusi.
Liselotte Welskopf -Heinrich - Sugrįžimas pas dakotus
„Sugrįžimas pas Dakotus“ – ketvirtoji ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“ knyga. Joje pasakojama, kaip Harka grįžta pas juodakojus indėnus ir kartu su savo draugu bei kraujo broliu atlaikęs sunkų saulės šokį tampa tikru kariu. Tuo tarpu jo tėvas Matotaupa, vis labiau pasiduodantis Rudojo Džimo įtakai, galiausiai tragiškai baigia savo gyvenimą. Dabar Harkai lieka tik vienas tikslas – kuo greičiau grįžti į savo gentį...
Eduard Bornhohe - Vilaus kovos Kunigaikštis Gabrielis
Estų romantinės istorinės literatūros pradininkas Eduardas Bornhiojė (Brunbergas, 1862-1923) pažįstamas lietuvių skaitytojui iš istorinės apysakos „Keršytojas”, išleistos lietuvių kalba 1955 metais.
Rašytojo gyvenimas buvo labai įvairus: braižytojas, raštinės tarnautojas, namų mokytojas Estijoje ir Rusijoje, vėliau studijavo humanitarinius mokslus Tartu universitete, dirbo žurnalistu Vokietijoje, galiausiai teismo valdininku Taline.
Būdamas itin plataus akiračio, anksti susidūręs su sunkia engiamos estų valstietijos padėtimi, septyniolikmetis Bornhiojė parašo apysaką „Keršytojas” (1880), laikomą geriausiu jo kūriniu. Jame, kaip ir istorinėse apysakose „Vilaus kovos” (1890) ir „Kunigaikštis Gabrielis, arba paskutiniosios Piritos vienuolyno dienos” (1893), autorius meniškai pavaizdavo tragiškos estų liaudies praeities heroiką. Vėlesniuose veikaluose rašytojas atspindėjo devynioliktojo amžiaus pabaigos-dvidešimtojo amžiaus pradžios Talino gyvenimo aktualijas. Žymiausias to periodo kūrinys - satyrinis apsakymas „Dideli ir maži Talino niekadariai”.
Geriausieji Bornhiojės veikalai - tai trys minėtosios istorinės apysakos, davusios pradžią estų istorinei prozai. Neslūgstanti jų siužetinė įtampa, didvyriškų kovų romantika, narsūs ir kilnūs personažai patraukia ne tik nuotykinės literatūros mėgėjus. Eduardas Bornhiojė yra vienas tų plunksnos meistrų, kurių knygos nestokoja skaitytojų,
Pagal E. Bornhiojės apysaką „Kunigaikštis Gabrielis” Estijoje pastatytas meninis filmas „Paskutinioji relikvija”, kurį matė ir mūsų žiūrovai.
Emile Zola - Abato Murė nuodėmė
Tai vienas lyriškiausių Rugonų–Makarų ciklo romanų, skirtas labiausiai autoriui rūpimai temai – dvasininko ir moters santykių analizei. Romano centre – kunigo Seržo Murė, Pjero Rugono ir Ursulės Makar anūko, bei Albinos meilė, pasibaigusi tragiška merginos mirtimi. Smerkdamas žmogaus prigimčiai svetimą celibatą, Zola teigia, jog didžiausia nuodėmė - ne nusižengimas bažnyčios kanonams, o užsimezgusios gyvybės nužudymas drauge su motina.
Eric Berne - Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės: žmogiškųjų santykių psichologija
Autorius knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ plačiajam skaitytojų ratui pristato bendrus transakcinės analizės principus, atskleidžia ydingų „žaidimų“, kuriais žmonės traumuoja ir emociškai išnaudoja vienas kitą, mechaniką. Pasak E. Berne, žmonių žaidimai yra ritualinės transakcijos arba tarpasmeninio elgesio modeliai, kurie gali būti nuoroda į užslėptus jausmus ar emocijas. Šis veikalas turėjo įtakos milijonams žmonių. Knyga per 40 metų išleista 5 mln. egz. tiražu daugiau nei dešimčia kalbų ir yra populiari tiek neprofesionalų, tiek psichoterapeutų tarpe. Ji padeda suprasti ir koreguoti savo elgesį bei moko atpažinti ir nesivelti į žalingas ir traumuojančias manipuliacijas tarpusavio santykiuose.