A C Bhaktivedantos Swami Prabhupada - Anapus laiko ir erdves
Kiekvienas gali pamėginti nukeliauti į bet kurią norimą planetą, bet tai Įmanoma tik psichologinių proto pokyčiu ar yogos galių dėka. Protas — materialaus kūno centras. Kas, laikydamasis nurodytų bhakti-yogos taisyklių, išmoksta perkelti mintis nuo materijos į dvasinį Dievo pavidalą, lengvai pasiekia Dievo karalystę antimaterialiame danguje. Tai nekelia jokių abejonių.
Knygos autorius — Jo Dieviškoji Malonė A.C Bhakti vedanta Swami Prabhupada išleido daugiau kaip 60 tomų autoritetingų vertimų su komentarais bei studijų, kuriose apžvelgia Indijos religijos bei filosofijos klasikinius kūrinius. Mokslininkų nepaprastai vertinamos už autoritetingumą, minties giluma ir aiškumą, šios knygos naudojamos kaip akademiniai vadovėliai daugelyje žymiausių pasaulio koledžų.
Viktor E. Frankl - Žmogus ieško prasmės
"Suaugusio žmogaus gyvenime svarbiausias yra prasmės siekimas ir atradimas. Šis principas tapo vadinamosios trečiosios Vienos psichoterapijos mokyklos kūrėjo, austrų neorologo ir psichiatro Viktoro Emilio Franklio gyvenimo ir kūrybos šerdimi. Jis pasiūlė vieną pirmųjų egzistencinių psichoterapinių sistemų, šalia kūniškojo ir psichinio iškėlęs dvasinio matmens svarbą pilnaverčiam žmogaus gyvenimui ir ypač jo sveikatai. Šis matmuo apima tokius svarbius žmogaus atributus kaip prasmės siekimas, orientacija į gyvenimo tikslų realizavimą, kūrybiškumas, vaizduotė, intuicija, savo galimos ateities įžvalga, sugebėjimas mylėti, išgirsti sąžinės balsą. Savo psichologinę teoriją Viktoras E. Franklis pavadino logoterapija – sistema, padedančia žmogui ieškoti savo gyvenimo prasmės ir ją atrasti.
Šią knygą sudaro dvi dalys: pirmoji – tai psichologo išgyvenimai fašistinėse koncentracijos stovyklose, tarsi atsakymas į klausimą, kaip žmogus gali ištverti tokiomis nežmoniškomis sąlygomis. Antroje dalyje autorius apžvelgia savo pažiūras į psichoterapiją, tarsi atsakydamas į klausimą: o kas gi gali žmogui padėti ištverti kasdienybę? Knygoje suformuluoti ir trys svarbiausi logoterapijos principai: a) gyvenimas yra besąlygiškai prasmingas; 2) kiekvienam žmogui būdingas prasmės siekimas, kuris yra svarbiausias gyvenimo variklis; ir 3) kiekvienas žmogus laisvas pasinaudoti galimybe atrasti prasmę ar ne.
V.E. Franklis (1905–1997) medicinos mokslų daktaras, Vienos universiteto neorologijos ir psichiatrijos profesorius. Kaip vizituojantis profesorius skaitė paskaitas daugelyje Amerikos universitetų, Anglijoje, Austrijoje, Šri Lankoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje ir daug kur kitur. Jo knygos išverstos ir tebeverčiamos į daugelį pasaulio kalbų.
Richard Dawkins - Dievo Iliuzija
„Dievo iliuzija“ (angl. „The God Delusion“) — tai 2006 m. išleista knyga, kuri sudrebino visą anglakalbį pasaulį ir tapo tarptautiniu bestseleriu. Įžymus mokslininkas ir atviras ateistas Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins) šioje knygoje taikliai, aistringai ir dažnai su humoru parodo religinio tikėjimo nepagrįstumą. Pasitelkdamas griežtą logiką ir sąmojį Dokinsas sutriuškina argumentus už religiją, įrodo, kad aukščiausiosios būtybės egzistavimas yra visiškai netikėtinas. Jis įtikinamai parodo, kad religija yra ne tik iracionali, bet ir būna žalinga. Puikiai argumentuota ir provokuojanti knyga ragina visus mus pasitikrinti savo pažiūras, kad ir kokios jos būtų.
Patrick Casement - Mokausi iš paciento
Patrick Casement savo knygoje „Mokausi iš paciento“ aptarinėja tai, kas svarbu kiekvienam psichoanalitikui. Pagrindinė knygos idėja – kaip terapeutas turi atlikti savo darbą, kokios savybės ir metodai tam reikalingi. Pats būdamas terapeutu, jis pateikia situacijų ir seansų pavyzdžių iš savo arba savo kolegų praktikos. Nagrinėdamas įvairius pavyzdžius P. Casement nevengia pristatyti įvairių klinikinių atvejų, tai ir depresija, ir šizofrenija, ir valgymo sutrikimai bei kt.

Kaip ir H. Spotniz vienu iš svarbiausių terapeutui reikalingų bruožų, autorius įvardina „vidinį prižiūrėtoją“. Tai savęs analizė, kurią turi atlikti kiekvienas psichoterapeutas. Kadangi kiekvienas pacientas yra skirtingas, jis sukelia skirtingas mintis, pojūčius ir emocijas terapeutui, todėl svarbu yra žinoti, koks jausmas kyla, dėl ko toks jausmas kyla. Tik supratęs jausmus ir jų kilmę psichoanalitikas galės padėti kitam žmogui. Kitu atveju konsultantas daryti klaidas, kurios silpnins terapijos efektyvumą, stabdys analizės procesą ir mažins paciento pasveikimo galimybes (Kočiūnas, 1995).