Edmundas Rimša - Heraldika. Iš praeities į dabartį
nygos autorius, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ir Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. Edmundas Rimša, heraldikos, sfragistikos bei genealogijos klausimais yra parašęs kelias knygas ir per 200 straipsnių. Šiame darbe tyrinėtojas Europos heraldikos kontekste glaustai ir aiškiai aptaria svarbesnius Lietuvos heraldikos istorijos klausimus: herbų atsiradimą ir raidą, jų sudėtines dalis, herbų figūras, spalvas ir jų reikšmes, rangų ir titulų skiriamuosius ženklus, herbų puošybą, jungtinius herbus bei kitus su heraldika susijusius dalykus. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos valstybingumo simboliams: herbui, Gediminaičių stulpams ir dvigubam kryžiui, valstybės, tautinei bei Lietuvos Respublikos Prezidento vėliavoms, valstybės himnui, neapeinama ir sovietinė heraldika. Kituose darbo skyriuose nagrinėjama Lietuvos žemių, kilmingųjų, miestų ir miestelių heraldika. Pasirinktos temos dėstomos taip, kad skaitančiajam būtų aišku, kaip ir kada ta ar kita herbų grupė atsirado, keitėsi, pergyveno XIX–XX a. krizes ir atgimė naujam gyvenimui. Knyga gausiai iliustruota. Joje skelbiama apie 580 herbų, antspaudų, vėliavų, monetų ir kitų su heraldika susijusių piešinių, didesnė dalis spalvotų, iš Lietuvos, Baltarusijos, Belgijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų kraštų dokumentų saugyklų bei platesniam mūsų krašto skaitytojui sunkiai pasiekiamų publikuotų darbų.
Edmundas Malūkas - Juodieji Želmenys
Edmundo Malūko “Juodieji želmenys”. Tai viena iš tų knygų kurios užtenka paskaityti kelis puslapius ir to neužtenka, verti toliau ir toliau, noras sužinoti kas toliau rašoma yra didesnis už miego norėjimą ir nesvarbu kad jau gerokai po 12 nakties...
Pateiksiu knygos anotacija:
Knygoje pasakojama kaip pagrindinis herojus - jaunas vaikinas Mantas - nė nepajunta, kaip tampa slaptos sekso biznio firmos darbuotoju: verbuoja gražias mrginas, steigia pažinčių klubus Lietuvos miestuose, organizuoja kavines seksualinėms mažumoms.
Romano autorius remiasi gyvenimo faktais apie sekso industrijos mafiją.
Džonas Braneris - Visiškas užtemimas
Vieno žymiausių Šių dienų anglų rašytojų Dž. Branerio fsn-tastmio romano veiksmas vyksta 2028 metais Drakono Sigmo3 planetoje. Ekspedicija iŠ 2emės nustatė, kad ten gyveno aukotos civilizacijos būtybės, kurios išnyko per labai trumpą — vos trijų tūkstantmečių — laikotarpį. Kodėl? Atsakymo į šį klausimą ieško trisdešimties žmogių, grupė. Pagaliau Ijenui Makoliui pavyksta |minti civilizacijos išnykimo paslaptį, tačiau laivas, turėjęs pargabenti mokslininkui Į Zeraę, ir nepasirodo. . .
Stanislaw Lem - Nenugalimasis
Stanislavas Lemas gimė Lvovo mieste, tuo metu priklausiam Lenkijai (dabar – Ukrainai), Sabinos Woller ir Samuelio Lemo šeimoje. Lemas buvo žydų kilmės, tačiau auginamas kaip katalikas, o vėliau save laikė ateistu. Lvovo universitete 1939 – 1941 m. studijavo mediciną. Per Antrąjį pasaulinį karą ir nacių okupaciją Lemas išvengė persekiojimo dėl savo kilmės, nes turėjo netikrus dokumentus. 1946 m. Stanislavas Lemas persikėlė iš Sovietų Sąjungos okupuotos teritorijos į Krokuvą ir tęsė medicinos studijas Jogailos universitete. Kad išvengtų karo gydytojo tarnybos, Lemas nelaikė baigiamųjų egzaminų, todėl tik gavo pažymėjimą, kad studijas baigė. Dirbo asistentu mokslinėje institucijoje ir laisvu laiku ėmė rašyti. 1946 m. Stanislavas Lemas debiutavo kaip poetas, taip pat išleido keletą romanų. 1951 m. išleido pirmąjį mokslinės fantastikos romaną – „Astronautai“ (Astronauci). 1956 m. išleistas kitas romanas – „Magelano debesis“ – paties autoriaus vėliau buvo vertinamas kaip menkavertis, tačiau tuo pačiu tai buvo kūrinys, pastūmėjęs Stanislavą Lemą ir toliau rašyti. 1957 m. Stanislavas Lemas išleido pirmąją negrožinę filosofinę knygą „Dialogai“ (Dialogi), o po ketverių metų, 1961-aisiais, pasaulį išvydo pats žymiausias Lemo darbas – „Soliaris“. Tačiau tarptautinės šlovės pirmiau susilaukė kitas Stanislavo Lemo veikalas – trumpų apsakymų serija „Kiberiada“, pasakojantis apie pasaulį, valdomą robotų ir kitų intelektualių mašinų.
Robert Sheckley - Trys Beno Baksterio mirtys
Amerikiečių rašytojas Robertas Šeklis gimė 1928 metais Niujorke, o savo vaikystę praleido provincijos miestelyje. Grižęs iš kariuomenės, Šeklis įstojo į universitetą, kur daug rašė, lankė viešas paskaitas literatūros klausimais. Kai jam pavyko išspausdinti pirmus du apsakymus, visiškai atsidavė šiam darbui. Šiame rinkinyje skaitytojas ras populiariausius fantastinius jo apsakymus, daugiausia kosminėmis temomis.
Liselotte Welskopf-Henrich - Harka. Kelias tremtin
Šešių romanų ciklas "Didžiosios Lokės sunūs" - indėnų literatūros klasika tapęs kūrinys apie bebaimį indėnų berniuką Harką ir jo permainingą likimą. Šia knyga pradedamas naujai leisti labai populiarus garsios vokiečių rašytojos ir mokslininkės Welskopf-Henrich šešių romanų ciklas „Didžiosios Lokės sūnūs“. Tai pasakojimas apie bebaimį indėnų berniuką Harką, kuris siekdamas tapti toks pat garsus kaip ir jo tėvas Matotaupa, Lokės giminės karo vadas, patiria daugybę kvapą gniaužiančių nuotykių. Knygoje itin autentiškai ir įtaigiai pasakojama apie jaunojo herojaus vaikystę: kupiną pavojų gyvenimą prerijose, vaikų varžybas ir žaidimus, susidūrimus su priešais, medžioklės nuotykius ir pirmuosius susitikimus su baltaisiais žmonėmis. "Kelias tremtin" - antroji ciklo knyga. Joje pasakojama apie Harkos ir jo tėvo Matotaupos dienas tremtyje: apie patirtus pažeminimus susidūrus su baltaisiais, darbą cirke, gimtųjų prerijų ilgesį.