Vytolis Kučinskas - Ergonomika
Vadovėlyje nagrinėjami bendri ergonomikos klausimai, pateikiama platesnių žinių apie gamybos ergonomiką. Kiekvieno skyriaus pabaigoje nurodomi klausimai savarankiškam darbui ir diskusijoms.
Vadovėlio struktūra ir turinys yra pritaikyta bakalauro studijoms, tačiau kartu stengiamasi pateikti išsamesnės informacijos magistrantams, doktorantams, dėstytojams, mokslininkams ir specialistams , kurie nėra susipažinę su ergonomika ar studijavę šio dalyko.
Vytautas Tininis - Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944-1953 m
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (toliau - Tarptautinė komisija) istorijos eksperto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Redakcinio skyriaus vedėjo dr. Vytauto Tininio parengta mokslinė studija ir faksimilinių dokumentų rinkinys yra skirta tiriantiems sovietinės okupacijos stalininį pokario laikotarpį.
Vytautas Petkevičius - Gilės nuotykiai Ydų šalyje
Šiandien aš tik mašalas,

Tik mažytė Gilė,

O rytoj aš - Ąžuolas,

Ryt - valdovas girių.

Gilė - pats jauniausias Girių valdovo Ąžuolo sūnus. Jis išaugo iš žiedelio, kuris susikrovė ant jauniausios Ąžuolo šakelės, jai tebuvo tik trys šimtai trisdešimt metų. Augo tilindžiuodamas ant šakos, galingo tėvo lepinamas, Varlių šeimyną po Ąžuolu erzindamas, paukščiams išdaigas krėsdamas, silpnesnius ir bailesnius už save skriausdamas. O gavęs pirmos klasės pažymėjimą, mažylis „taip pasipūtė, kad nebegalėjo susikalbėti net pats su savimi". Kadangi jokių išmintingų Girios bičiulių pamokymų Gilė ir girdėti nenorėjo, kartą Gandras, netekęs kantrybės, pakėlė jį nuo žemės ir, plasnodamas galingais sparnais, nuskraidino į niekur neregėtą Ydų šalį...
Viktor Suvorov - Specnazas
Šioje knygoje mes kalbame ne apie pėstininkus, o apie kitų dalinių, žinomų kaip specnazas, karius. Tie kareiviai niekada nerausia tranšėjų; iš esmės jie niekada neužima gynybinių pozicijų. Jie arba netikėtai atakuoja priešą, arba, jei sulaukia pasipriešinimo ar priešininko jėgos persvaros, dingsta taip pat greitai, kaip atsiradę, ir atakuoja priešą vėl - tuomet ir ten, kur priešininkas visų mažiausiai tikisi juos išvysti.
Viktor E. Frankl - Žmogus ieško prasmės
"Suaugusio žmogaus gyvenime svarbiausias yra prasmės siekimas ir atradimas. Šis principas tapo vadinamosios trečiosios Vienos psichoterapijos mokyklos kūrėjo, austrų neorologo ir psichiatro Viktoro Emilio Franklio gyvenimo ir kūrybos šerdimi. Jis pasiūlė vieną pirmųjų egzistencinių psichoterapinių sistemų, šalia kūniškojo ir psichinio iškėlęs dvasinio matmens svarbą pilnaverčiam žmogaus gyvenimui ir ypač jo sveikatai. Šis matmuo apima tokius svarbius žmogaus atributus kaip prasmės siekimas, orientacija į gyvenimo tikslų realizavimą, kūrybiškumas, vaizduotė, intuicija, savo galimos ateities įžvalga, sugebėjimas mylėti, išgirsti sąžinės balsą. Savo psichologinę teoriją Viktoras E. Franklis pavadino logoterapija – sistema, padedančia žmogui ieškoti savo gyvenimo prasmės ir ją atrasti.
Šią knygą sudaro dvi dalys: pirmoji – tai psichologo išgyvenimai fašistinėse koncentracijos stovyklose, tarsi atsakymas į klausimą, kaip žmogus gali ištverti tokiomis nežmoniškomis sąlygomis. Antroje dalyje autorius apžvelgia savo pažiūras į psichoterapiją, tarsi atsakydamas į klausimą: o kas gi gali žmogui padėti ištverti kasdienybę? Knygoje suformuluoti ir trys svarbiausi logoterapijos principai: a) gyvenimas yra besąlygiškai prasmingas; 2) kiekvienam žmogui būdingas prasmės siekimas, kuris yra svarbiausias gyvenimo variklis; ir 3) kiekvienas žmogus laisvas pasinaudoti galimybe atrasti prasmę ar ne.
V.E. Franklis (1905–1997) medicinos mokslų daktaras, Vienos universiteto neorologijos ir psichiatrijos profesorius. Kaip vizituojantis profesorius skaitė paskaitas daugelyje Amerikos universitetų, Anglijoje, Austrijoje, Šri Lankoje, Indijoje, Japonijoje, Meksikoje, Izraelyje, Rusijoje ir daug kur kitur. Jo knygos išverstos ir tebeverčiamos į daugelį pasaulio kalbų.
Umberto Eco - Menas ir grožis viduramžių estetikoje
Šioje reikšmingoje ir gyvai parašytoje garsaus italų rašytojo ir filosofo Umberto Eco knygoje nagrinėjamos pagrindinės viduramžių Lotyniškos civilizacijos teorijos ir problemos. Eco ėmėsi tirti teoriją ir meno kūrimo praktikos ryšius viduramžių kultūroje, lygino ir supriešino teologiją ir mokslą, poeziją ir misticizmą, sukūrė labai originalią sintezę tokių sričių, į kurias paprastai žvelgiama kaip į atskiras.
Viduramžiai - tai tokia civilizacija, kai viešai rodomas žiaurumo, gašlumo, piktadarystės spektaklis ir tuo pat metu pamaldžiai laikomasi ritualų, tvirtai tikima Dievu, Jo dovanomis bei bausmėmis, siekiama dorovės idealų, kuriems taip lengvai ir atvirai nusižengiama - rašoma knygoje.