El-knygos.eu

"Dar nesu nusprendęs, gerai tai ar blogai, - tas artimųjų sindromas nekalbėti apie akivaizdų šūdą. Tam tikra prasme ta išties akis badanti, putojanti ir visiems nosį riečianti mano gyvenimo lerva kelia šiokių tokių nepatogumų. Tačiau apie ją niekas nekalba. Turbūt ji kalba pati už save."
DBC Pierre‘as – viena iš skandalingiausių šiuolaikinės literatūros asmenybių. Gimęs Australijoje, Didžiosios Britanijos piliečių šeimoje, užaugęs Meksikoje ir Teksase, anksti likęs našlaičiu, paveldėjęs pasakiškus turtus ir juos triukšmingai praūžęs su varguolių meksikiečių kompanija, iš kurios, bet paties DBC Pierre‘o, tik vienas sulaukė dvidešimties, 2003 metais jis visą pasaulį nustebino gavęs Man Booker Prize – prestižiškiausią britų literatūros apdovanojimą už pirmąjį romaną „Vernonas Dievas Litlis“.
Vernonui už kelių savaičių sueis šešiolika. Jis gyvena mažame Teksaso miestelyje su mama, jos draugėmis, bendramoksliais ir kitais paprastais miestelėnais. Bet vieną antradienį įvyksta kai kas skaudaus ir nepaprasto, ir Vernonui tenka gerokai pasukti galvą, mėginant išnešti sveiką kailį.
Kas kaltas? Kas šaudė? Kas apsišiko? Kas meluoja? Kas sako tiesą? Kas kuo tiki? Po nelaimės miestelyje sekančią įvykių grandinę laikraštis The Guardian taikliai palygino su „Pietų parko“ siužetais. Painiava pasidaro tokia didžiulė, juokinga ir pavojinga, kad Vernonui tenka pačiam imtis Dievo vaidmens.

Žurnalistas Dailius Dargis (g. 1978 m.) – žinomas Lietuvos organizuoto nusikalstamumo istorijos specialistas. 2010 metais populiariu, šiuolaikišku stiliumi parašyta jo pirmoji knyga „Tikroji Daktarų istorija“ sulaukė susidomėjimo ne tik visoje Lietuvoje, bet ir tarp užsienyje gyvenančių lietuvių. Knyga tapo skaitomiausia ir buvo išleista keliais tiražais. Liūdnai pagarsėjusi kauniečių Daktarų giminė net keletą kartų bandė uždrausti šią knygą, tačiau teismas jų reikalavimo neišgirdo.
Naujoje knygoje autorius D. Dargis apžvelgia Lietuvos mafijos istoriją 1990–2010 metais. Žurnalistas remiasi niekur neskelbtais teisėsaugos dokumentų rinkiniais, pateikia pokalbių su viešumo vengiančiais svarbiausiais šalies kriminalinės policijos vadovais, kurie tiesiogiai žlugdė banditų gaujas, ir riboto naudojimo informacijos iš jų asmeninių archyvų, taip pat policijos ataskaitų banditų klestėjimo metais ir anksčiau nepublikuotų nuotraukų iš mafijos archyvų.

Viktoras Mančinis sukūrė planą, kaip gauti pinigų, reikalingų sumokėti už sergančios motinos priežiūrą: restorane suvaidina, kad užspringo maistu, ir leidžia kokiam nors geradariui „ištraukti jį iš mirties nagų“.

Pagal kinų tradiciją, jei kam išgelbėji gyvybę, tampi už jį atsakingas. O kai tų gelbėtojų šimtai, Viktorui kas savaitę plaukia čekiai... Be to, Viktoras pramogauja su draugeliu ir lanko mamytę, kuri pusę jo vaikystės praleido kalėjime. Juk ne taip paprasta atrasti save...
Įdėjo Anonimas

„Viskas, ko mes norime, yra tai, ko esame ištreniruoti norėti.“

Aštrus Chucko Palahniuko žvilgsnis grotesko, ironijos ir intelekto skalpeliu perskrodžia kraujuojančius nupoliruotos visuomenės vidurius. Jis – profesionalus kraštutinių sprendimų meistras, todėl jo herojai gauna vienintelę galimybę išgelbėti savo gyvenimus – nedovanotiną klaidą. Smulkmena po smulkmenos ir pikantiškos detalės susidėsto į istoriją, kurioje nelieka laimėjusiųjų, kurioje tik be sentimentų ištaškius senąjį gyvenimą atsiveria galimybė gyventi savąją jo versiją.

Romane, remdamasis medžiaga apie didžiausio pasaulyje laivo "Titanikas" katastrofą, įvykusią 1912 metais, rašytojas parodo, kad visuomenėje, kur didžiausius techninius atradimus galima pirkti ir parduoti, net mokslas ir pažanga tampa baisiu žmogaus priešu.

Vieno garsiausių ir svarbiausių 20 a. Vakarų flosofų - Ludwigo Wittgensteino "Užrašuose" toliau plėtojamos jo ankstesnio "Loginio-filosofinio traktato" (Tractatus logico-philosophicus) idėjos. Šio, vadinamo "ankstyvuoju", periodo raštuose Wittgensteinas reiškė požiūrį į kalbą, pagal kurį mūsų pasaulis yra didžiąja dalimi tos kalbos apribotas. Wittgensteiną galiausiai čia domina tai, kad esti kalba neišreiškiamų dalykų, kuriuos vis vien bandoma parodyti tos kalbos priemonėmis. Mat apsakyti juos, nenusižengiant kalbos taisyklėms ir neįsivėliant į beprasmes šnekas, neimanoma. Pavyzdžiui, etikos ar religijos sistemas sudarantys ar pagrindžiantys sakiniai yra būtent tokie- "parodantys", o ne "nusakantys". Tai klasikinis 20 a. filosofijos tekstas.

Šios knygos paskirtis yra kiek kitokia nei tik gilintis į atskirų sąvokų vartojimą. Tai greičiau kalbos bei tiksliųjų mokslų paskirtis. Man norisi, jei pajėgsiu, aprašyti ir pateikti tas mąstymo taisykles, kurių mes nesąmoningai laikomės, o kartais ir ne. Jas apmąstyti ir apgalvoti reikia todėl, kad sugebėtume jas naudoti bei tikslinti ir, esant poreikiui, keisti. Šis tikslas gal ir nelabai naujas, apie tai yra jau rašiusių, bet gal ir mano pastangos suteiks naudos jaunesniam žmogui daugiau pažįstančiam kompiuterį, o ne praktinį gyvenimą. Mano mėgiamas išminčius Sokratas daugiausia įkvėpimo gaudavo turguje.

Šiame glaustame įvade į filosofiją autorius aiškina pagrindines filosofijos problemas. Teigdamas, kad filosofijos geriausia mokytis tiesiogiai gvildenant jos keliamus klausimus, Thomas Nagelis svarsto galinius amžinųjų filosofinių problemų sprendimus.
Ar galima laisva valia?
Kodėl turime paisyti moralės?
Koks ryšys sieja sąmonę su smegenimis?
Ar galimas pomirtinis gyvenimas?
Ar gyvenimas turi prasmę?
Ar išties svarbu, kad jis turėtų prasmę?
Nors svarstomais klausimais Nagelis reiškia savo nuomone, jis palieka atvirų kitokių sprendinių galimybę ir ragina skaitytojų apie juos mąstyti savarankiškai. Tai idealus įvadinis tekstas, žadinantis skaitytojo norą susivokti savyje ir aplinkiniame pasaulyje.

Paulas Watzlawickas nepastebimai priverčia mus iki ašarų juoktis iš savęs ir iš tų dalykų, kurie mums visad atrodė apverktini.

Norite sužinoti, kaip tapti profesionaliu savo nelaimės kalviu? Juk ir jums prieš nosį nuolat užsidega raudonas šviesoforo signalas, o praeitį regite kaip prarastą rojų, kuris nebesugrįš? Jūs manote, kad visad dera iki pabaigos ginti savo nuomonę, o jus įsimylėti gali tik didžiausias nevykėlis? Tuomet ši knyga - kaip tik jums. Nelaimės meistrų nuotykiai atskleidžia, kaip patys susikuriame tokį pragarą!.. O juk juokas iš savo klaidų geriausiai gydo...