Rachim Esenov - Dykumos vaiduokliai
Skiriu šviesiam atminimui Agos Berdyjevo, drąsaus žvalgo komunisto, veikusio Didžiojo Tėvynės karo metais fašistinėje Vokietijoje.
KELIO PRADŽIA
Pačiame Karakumų pakraštyje, netoli mėlynuojančių Kopetdago priekalnių, šlovingame Šechrislamo mieste, žinomame savo plačiomis aikštėmis, visomis vaivorykštės varsomis saulėje tviskančiomis mečetėmis, smailiais minaretais ir dantytais citadelių bokštais, kyšančiais virš pavėsingų platanų, skambiabalsiame metalo meistrų kvartale gyveno įžymus metalo kalėjas ir sidabro lydytojas Muchamedas ibn Machmudas. Jis išgarsino savo giminę ne vien namų apyvokos reikmenimis. Nisos centurionai, Mervo kariai užsisakinėjo pas jį kardus iš Damasko plieno, lengvus kaip pūkas, aštrius kaip geluonis. Jo nukaltos ietys, šarviniai marškiniai ir šalmai buvo garbinami Irane ir Kinijoje, Indijoje ir Arabijoje…
Šauniai gyveno ir dorai mirė meistras Muchamedas. Vienas iš mongolų chanų, klasta užėmęs Šechrislamą, panoro įsigyti nagingo meistro nukaltą kardą. Tirono pasiuntinys, apsilankęs Muchamedo dirbtuvėje, grįžo pas chaną tuščiomis rankomis. Tuomet žiaurusis mongolų chanas įsakė atvesti pas jį nepaklusnųjį ginklakalį.
- Kiek sveria tavo kūnas?-Mongolų chanas taip gudriai išsišiepė, kad net nebebuvo matyti jo žvairų akių.
- Penkis batmanus.- Meistras neišsigando valdovo.
- Ei!-suplojo delnais valdovas.- Atneškite meistrui penkis batmanus aukso! Tai mokestis už kardo geležtę…
- Geriau neteksiu abiejų rankų,- drąsiai atrėžė svetimšaliui Muchamedas,- negu nukalsiu tau ginklą, kuriuo žudysi mano brolius gentainius.
Henris Raideris Hagardas - Montesumos duktė
IŠTRAUKA:
KODĖL TOMAS VINGFILDAS PASAKOJA SAVO ISTORIJĄ
Garbė dievui, suteikusiam mums pergalę! Ispanijos galybė pakirsta, ispanų laivai nuskendo arba pabėgo, jūros gelmė prarijo šimtus ir tūkstančius jų kareivių bei jūrininkų, ir dabar Anglija gali laisvai atsikvėpti. Ispanai ketino mus pavergti, kankinti ir gyvus deginti ant laužų, ketino su mumis, laisvais anglais, pasielgti taip, kaip Kortesas pasielgė su Anahuako indėnais. Mūsų sūnums jie norėjo atimti laisvę, o mūsų dukterims - garbę, mūsų sielas norėjo atiduoti kunigams, o mūsų turtą - Romos popiežiui ir savo imperatoriui! Bet dievas siuntė jiems audrą, o Dreikas siuntė jiems ugnį. Jie žuvo, o kartu pražuvo ir Ispanijos šlovė...
Ruth Werner - Sonios raportas

APIE AUTORĘ
…Ji niekuo nesiskiria nuo kitų. Nebent tik vienu dalyku: kas pažinojo ją ilgus metus, patyrė, jog bendrauja su dėmesingu ir taktišku žmogumi, jautriu ir principingu, kupinu humoro, draugišku ir išmintingu. Beje, pykti ji taip pat moka ir, pasakyčiau, kaip reikiant. Pavyzdžiui, dėl nukirsto medžio Treptovo parke; ant leidėjo, įdėjusio į jos knygą visai netinkančias iliustracijas; ant kolegos literato, pasielgusio taip, kaip nedera elgtis socialistinės šalies rašytojui. Kai mes sužinojome apie Richardą Zorgę ir kai pasirodė įvairių šalių filmai apie
Vasilij Ardamatskis - Aš 11-17. Atsakomoji operacija

IŠTRAUKA (Aš 11-17)
Paskutinė karo žiema ėjo į pabaigą. Mūsų daliniai kaudamiesi veržėsi Berlyno link. O čia, tolimame tarybinės kariuomenės užnugaryje, tarsi maiše užrauktos, liko kelios hitlerinės divizijos. Stiprios, gerai ginkluotos fašistų divizijos, kažkada atsidūrusios apsupime, dabar kovėsi labai ištvermingai ir sumaniai, todėl čia jau seniai vyko atkaklūs mūšiai. Iš pradžių hitlerininkams padėjo ta aplinkybė, kad jų rankose buvo uostas ir atviras jūrų kelias į Vokietiją, iš kur divizijoms be paliovos buvo tiekiami ginklai ir šaudmenys.
Arkadij Adamov - Gauja
"Beskudino kabinete sėdėjo nepažįstama moteris, ir Viktoras iš pradžių pagalvojo, kad nelaiku užėjo. Bet Fedoras Michailovičius jam kinktelėjo galva, ir Viktoras atsisėdo nuošaliau ant kėdės. Moteris net nepažvelgė į jo pusę. Ji sėdėjo susikūprinusi, nuolat šluostydama nosine akis, ir kažkokia palūžusi, nevilties kupinu balsu kalbėjo paniurstančiam Beskudinui..."