Koranas - 2016Koranas (arab. al-Qur’ān – tai, kas skaitoma, deklamuojama) – šventoji islamo knyga, kurią, pagal musulmonų tikėjimą, Allahas (Alachas) per angelą Džibrilą (Gabrielių) apreiškė pranašui Muchamadui (Mahometui) maždaug VII amžiaus pradžioje. Suprantama, kad apreiškimai buvo užrašyti jau po Muchamado mirties (632 m.), o jų redagavimas truko iki 653 m. Knyga buvo suskirstyta į 114 surų (skyrių), šios dalijamos į frazes ir jų fragmentus. Suros apima bene visas svarbiausias žmogaus gyvenimo sritis – nuo Muchamado priesakų, skelbtų Mekoje, iki socialinės organizacijos ir įstatymų, skelbtų Medinoje.

Koraną musulmonai laiko tiesioginiu Dievo žodžiu, todėl pripažįsta jo egzistavimą tik arabiškai, o bet kokie vertimai į kitas kalbas laikomi šventraščio interpretacijomis ar pagalbiniais aiškinimo tekstais. Kadangi tai paties Dievo kalba, kuri yra amžina, nekintanti ir daugiaprasmė, verčiant ją į kitą kalbą kyla pavojus neužčiuopti visų įmanomų klodų ar pasiduoti visiškai naujai teksto interpretacijai. Nepaisant šių kliaučių, svarbiausioji islamo pasaulio knyga tebeverčiama į kitas kalbas, ja domisi ir kitų religinių bendruomenių atstovai.

Korano tekstas itin laisvo pobūdžio. Jis veikiau primena poeziją nei prozą. Jame išties nedaug smulkmeniškų nurodymų ar tikslių nuostatų. Poetiškumas taip pat lemia ir interpretacijų gausą. Kita vertus, gana dažnai patys musulmonai Koraną vadina išminties poezija.

Islamo kultūra itin gerbia, puoselėja Koraną ir kasdieniame gyvenime. Paplitusi nuostata, kad šią knygą į rankas galima paimti tik po ritualinio apsivalymo, o kitatikiams apskritai draudžiama prie jos prisiliesti. Kita vertus, Koraną dažnai galima išvysti ant palangės automobilyje. Jis čia taip pat saugo vairuotoją kaip mūsų kybantis kryželis.

Pažymime, kad šis literatūrinis Korano reikšmių vertimas į lietuvių kalbą buvo patikrintas ir suredaguotas bendradarbiaujant kartu su LMSDC – Muftiatu. Šioje knygoje nėra minimi dalykai, kurie nors kokiu būdu prieštarautų Islamo pagrindams ir mokymams. Todėl mes neprieštaraujame, kad šis Korano reikšmių vertimas būtų spausdinamas ir platinamas. LIETUVOS MUSULMONŲ SUNITŲ DVASINIS CENTRAS – MUFTIATAS
Claire Llewellyn - Angelai Ir Šventieji - 2003"Angelai ir šventieji" - tai puiki pažintis su angiškomis esybėmis, tarpininkėmis tarp dangaus ir žemės. Šioje patrauklioje knygoje pateiktos nuostabių tapybos kūrinių reprodukcijos ir su įkvėpimu parašyti tekstai supažindina su dangaus gyventojais nuo arkangelo Gabrieliaus ir Mykolo iki šventųjų Pranciškaus ir Agnietės, vaizdžiai ir įtaigiai pasakoja apie šventųjų gyvenimą ir angelų darbus.
Saule Zujūtė - Hermetinė Kelionė. Gyvybės Medžio Keliais - 2015saviAštuonių dvasinio augimo romanų autorė Saulė Zujūtė šįsyk savo skaitytojus kviečia į išskirtinę kelionę. Kelionę, iš kurios grįšite kitokie. Net jei įveiksite pusę ar tik trečdalį kelio.
Ilgus metus autorės kauptos metafizikos, kvantinės fizikos, senųjų išminties raštų, mokymo sistemų žinios, taip pat asmeninės patirtys bei įžvalgos tarsi daugialapiu lotoso žiedu išsiskleidė naujoje knygoje „Hermetinė kelionė Gyvybės Medžio keliais". Remdamasi Didžiaisiais Arkanais – kosminiais sąryšiais tarp dvasios ir materijos, juos apjungdama su hermetiniais principais, S. Zujūtė skaitytojui padeda susigaudyti painiame būties kelių žemėlapyje, atrasti trūkstamas detales savo žinių apie Dievą ir Žmogų dėlionėje.
„Kelionė Gyvybės Medžio keliais" – tai S. Zujūtės pirmasis bandymas savo žinias ir patirtis pateikti nebe romano, o sistemingų metafizinių žinių vadovo pavidalu. Šis kūrinys skirtas visiems, norintiems geriau suvokti daugiamatės būties ir žmogaus raidą, ieškantiems praktiškų, kasdieniškų patarimų, kaip išlaikyti savo sąmonę budrią ir aktyvią.
Burkhard Weitz - Aš Domiuosi Pasaulio Religijomis - 2009Kiekviena religija - tai tam tikra gyvenimo filosofija, mokymas, kaip gyventi dorai ir laikytis tam tikrų priesakų.
Su religija susiję ir spalvingi, fantazijų kupini pasakojimai apie pasaulio ir gyvybės atsiradimą, apie gyvenimą po mirties ir laukiantį teisingą atpildą už gerus ir blogus darbus.
Ši puiki pažintinė knygelė skirta visų pirma jauniesiems skaitytojams, bet ne mažiau įdomi kiekvienam, kas nori geriau suprasti pasaulį, žmones ir save. Knygos autorius Burkhard Weitz (g. 1965 m.) studijavo religijos mokslus ir teologiją.
Daug metų gyveno įvairiose pasaulio šalyse. Nuo 1999 m. yra protestantų žurnalo Chrismon redaktorius. Šiuo metu įsikūręs Frankfurte.
Rick Warren - Tikslo Vedama Bažnyčia - 2007Ši knyga – retas Dievo išminties lobis, visiškai besiremiantis Šventuoju Raštu ir kilęs iš praktinės patirties.
Joje išdėstyti principai sukels revoliuciją ir atgimimą bet kurioje bažnyčioje ir padės jai maksimaliai išnaudoti turimą potencialą. Kiekvienas pastorius privalo perskaityti šią knygą! Jai skirta tapti klasika.
Algirdas Toliatas - Žmogaus Ir Dievo Metai - 2016Algirdas Toliatas (g. 1978 m.) baigė Vilniaus kunigų seminariją, studijavo Prancūzijoje. 2007 m. buvo pašventintas kunigu. Po studijų Italijoje 2012 m. apsigynė dvasinės teologijos licenciato laipsnį ir buvo paskirtas kunigu Šv. Rapolo bažnyčioje. Nuo 2013 m. eina vyriausio Lietuvos policijos kapeliono pareigas.
„ŽMOGAUS IR DIEVO METAI" – liturginių metų pamokslų ciklas. Liturginiai metai – tai kaip Dievo ir žmogaus gyvenimo ciklas. Prasideda puošniu ir spalvingu pasiruošiamuoju adventiniu laikotarpiu ir baigiasi Kalėdomis – Dievo ir žmogaus gimimu mūsų sielose, kur nereikia nieko vaidinti, nes nėra prieš ką. Esame tik mes, nuogi ir pažeidžiami, kažkur palikę savo tobulybės įvaizdžius. Liturginis laikas teka ir bręsta per įvairius kasdienius ir neeilinius gyvenimo įvykius. Eina asketiškos gavėnios dykuma – tai palaiminimo, širdies ir minčių apsivalymo metas, kulminuojantis per šv. Velykas, vedančias Žmogaus Sūnų per mylimo žmogaus išdavystę, per atstūmimą, bejėgiškumą, vienatvę, per juodžiausią neviltį ir mirtį į atgimimą. Taip peržengiame savo ribotumo ir galimybių ribas ir įžengiame mūsų sielos gelmėse į Dievo karalystę, esančią arčiau mūsų, nei mes patys sau esame. Visas likęs laikas iki pat paskutinio liturginių metų Kristaus Karaliaus sekmadienio yra skirtas velykinio įvykio tapsmui.
„Žmogaus ir Dievo metai" – ne vien pamokslų, bet ir mano sielos knyga.Kunigas Algirdas Toliatas
Kunigo Algirdo Toliato pamokslai, man regis, yra XXI amžiaus kunigo kreipimasis į visus – tikinčiuosius, netikinčiuosius ir ieškančiuosius. Kai kurie jo žodžiai man atrodo tokie įtikinantys, kad pagaunu save galvojantį, jog turbūt pats mėginčiau savo ar draugo tikėjimą pažadinti panašiu kreipimusi ir jam artima tiesosakos forma.Leonidas Donskis, VDU profesorius
Popiežius Pranciškus vis pabrėžia, kad ganytojas turi būti persismelkęs tų, kurie jo globai ir rūpesčiui patikėti, kvapu. Kunigas turi eiti pas žmones, kviesti visus į Eucharistijos šventę. Kun. Algirdas šiuo požiūriu yra pavyzdys. Jis atkakliai beldžiasi į žmonių širdis, kantriai beria Dievo Žodžio grūdus į kiekvieną dirvonuojantį lopinėlį.Andrius Navickas, Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius
Kunigo Algirdo Toliato meilė Dievui neužgožia meilės žmogui. Jis tikras dvasinis mokytojas, švelniai, atsakingai, su begaline kantrybe ir užsidegimu vedantis savo aveles į Aukščiausiojo išmintį. Jo pamokslai – tai kassavaitinė akistata su savo sąžine, raktas į širdį ir dar vienas laiptelis į Pasaulio ir Dievo pažinimą. Iš jo pamokslų visam gyvenimui išmokau, kad geriausia daugyba yra dalyba!Adrija Čepaitė, aktorė
Tikėjimas yra vienas esminių tobulėjimo principų. Nesvarbu, kad esame skirtingų sričių specialistai, kiekvienas siekiam savo tikslų, kad įvairius procesus vadiname skirtingai. Esmė išlieka ta pati: visi mes vienoje valtyje, todėl svarbu išmokti keliauti drauge, o jei besąlygiškai tiki, tai savo tikslą pasieksi. Kunigas Algirdas skleidžia šią gerąją žinią suprantama šiandienos kalba.Benediktas Vanagas, lenktynininkas
Reza Aslan - Jokio Kito Dievo Tik Dievas - 2017„Jokio kito dievo, tik Dievas“ – vieno ryškiausių šių dienų Amerikos liberalių intelektualų knyga apie islamą, žyminti naują progresyviai mąstančių žmonių požiūrio į religiją posūkį.

Islamas – sparčiausiai plintanti religija, bet tebegaubiama neišmanymo ir baimės. Vakarų pasaulyje „islamo" etiketė vis dar lipdoma bet kam, kas svetima ir kelia nesaugumo jausmą. Kokia iš tikrųjų šio seno tikėjimo esmė? Tai karo ar taikos religija? Kuo Alachas skiriasi nuo žydų ir krikščionių Dievo? Ar šalys, kuriose daugiausia žmonių išpažįsta šią religiją, gali būti paremtos demokratinėmis vertybėmis – pliuralizmu ar žmogaus teisėmis?

Amerikiečių religijotyrininkas Reza Aslanas uždegančiai ir pagaviai išdėsto permainingą islamo esmę ir istoriją, argumentuotai paaiškina, kaip susiformavo „civilizacijų susidūrimo" mentalitetas, padaręs įtaką vakariečių požiūriui į islamą. Anot autoriaus, gyvename islamo reformacijos epochoje – šiam laikotarpiui būdingi sukrėtimai, panašūs į tuos, kuriuos prieš kelis šimtmečius patyrė krikščionių ir judėjų kultūros.

Tai antroji R. Aslano knyga lietuviškai, žyminti šiuolaikiškai mąstančių žmonių požiūrio į islamą posūkį – tai požiūris, paremtą žiniomis, o ne išankstinėmis nuostatomis. Pirmojoje knygoje „Maištininkas. Jėzaus Nazariečio gyvenimas ir laikai" (kitos knygos, 2015) autorius atkūrė krikščioniškajai kultūrai neįprastą Jėzaus, kaip karingo maištininko, paveikslą.
Saulius Šaltenis - Basas ir Laimingas - 2016 Saulius ŠALTENIS (g. 1945) – prozininkas, dramaturgas, kino scenaristas. Populiariausi kūriniai – apysakos ir novelės „Riešutų duona", „Duokiškis", „Amžinai žaliuojantis klevas", romanai „Kalės vaikai", „Demonų amžius", „Žydų karalaitės dienoraštis", pjesės „Škac, mirtie, visados škac", „Jasonas", „Lituanica".
„Basas ir laimingas" – įtaigiai papasakota istorija apie arkivyskupo šv. Brunono Bonifaco Kverfurtiečio paskutinę misiją į tolimas, mažai žinomas lietuvių žemes, apie skirtingų – krikščioniškojo ir baltų pagoniškojo – pasaulių susidūrimą. Apie vieną kontroversiškiausių mūsų tolimos praeities epizodų rašytojas kalba itin subtiliai, neteisdamas ir neteisindamas. Tiesa yra ten, kur tikėjimas, istoriją kuria laikas, o laikas visada esamasis.
Gal beveik prieš ketverius metus iš Čikagos atvykęs aktorius Petras Steponavičius pasakė, kad privalau parašyti apie šv. Brunoną. Labai nustebau. Paaiškino, kad tik aš, girdi, galiu parašyti. Vaikščiojau apie šv. Brunoną kaip apie kalną ir ilgai nežinojau, kaip jį pakelti. Kelis pirmuosius romano skyrius pagaliau nusiunčiau aktoriui, perskaitė, buvo laimingas. Ir netikėtai mirė po mėnesio... Per laidotuves pažadėjau jo vaikams, kad tikrai parašysiu, nes kai prie romano atsiranda kapinės, tai jau ne vien literatūros reikalas. Jaunystėj, kai dar nieko nežinojau apie šv. Brunoną, basakojį arkivyskupą, kaime, iki užšaldavo ežeras ir nebegalėdavau maudytis, vaikščiodavau basas. Tas nepamirštamas nuo šalnos pakąstos žolės per padus iki sielos persmelkiantis jausmas staiga lyg nušvietė 1009˗ųjų kelią į nekrikštytų lietuvių žemes...
Saulius Šaltenis